Kai iš visų ekranų sunkias gąsdinimai, statistikos, ligos ir mirtys, aš įsijungiu šias NAUJIENAS:
Nes šios „Naujienos” visad geros.
Ar neigiu tai, kas vyksta pasaulyje, bėgu nuo to, vaidinu, kad viso to nėra?
Ne.
Tačiau nesiskandinu tame, nedusinu savęs ir nemurkdau, ir netampu ruporu – nė vienos „pusės”.
Esu gėlių ir gyvūnų ruporas. 🙂
Kažką ši žieminė gėlių fiesta primena? Taip. Pirmąjį pandemijos rudenį, jo pabaigą, kai jau sningant desperatiškai brukau į žemę kelis tūkstančius gėlių svogūnėlių. Tada irgi kūriausi alernatyvą tam baisiam ligos ir mirties informaciniam debesiui, kuris tiesiog sunkte sunkėsi iš visur. Buvo sunku fiziškai vienai pasodint tiek gėlių, bet niekad to nesigailėjau. Tos gėlės žydės jau antrą pavasarį. Jei, kaip skaitytojai patarė, pabarstysiu pipirais – gal ir stirnos nenučiaumos 🙂
O šįsyk sodinti buvo daug lengviau. Šiltai, namuose. Šast, ir pasodinta. Ir rezultatai daug greitesni. Ir laukiniai gyvūnai nenuvalgo. 🙂 (Naminiams negalima, nes meilenių lapai nuodingi, – šį kambarį laikau uždarytą.)
Nežinau, kaip kiti išlaiko meilenius tiesius kaip jachtų stiebai – maniškiai tai va šėlsta, linguoja, staiposi, toki menininkai, turbūt į mane atsigimė 🤭
#ManoMeilėMeileniai
PS. Norėdami pamatyti, kaip auginami meileniai (amariliai), kaip jie atrodo vos pasodinti, augdami ir žydėdami, tiesiog paspauskite grotažymę šio trumpučio mano teksto pabaigoje.