Kas vyksta, mums blaivantis nuo negatyvo

Skaudi metafora, tačiau įsivaizuokite sociumą, kuriame per prievartą kasdien esame girdomi nuodais. Kur tik nueinam į svečius – visur įpila nuodų taurę ar stopkelę. Net neišeina išsiblaivyt. Panašiai mes gyvename visuomenėje, kurioje įprasta pirmiausia dalintis blogiausiomis naujienomis, skundais, dejonėmis, juodomis prognozėmis, pletkais ir pasipiktinimais. Vaikštom visad šiek tiek apduję ar ir visai girti nuo negatyvo, besikaupiančio mumyse. Tačiau ta tamsa, ta juoduma, tas skendimas pesimizme – tai ne mes. Tai tik nuodai. Tai tik apgirtimas. Kas vyksta, mums blaivantis nuo negatyvo, labai gerai atskleidžia paprasčiausias informacinis pasninkas.

Tąsyk kaip tyčia buvo susirinkusi labai stipri EŽD eksperimento grupė: atkakli, geranoriška, kantri ir išradinga. Jaučiu begalinį malonumą dirbdama su tokiais žmonėmis, o jų atsiliepimai (dabar, 2021-aisiais, jau septintus metus rengiamą) EŽD eksperimentą pripildę naujos prasmės ir naujos jėgos.

Kadangi kiekvienąsyk pasidalinusi tikrais tikrų žmonių atradimais sulaukiu komentarų, kad tai labai įkvepia, ir kitiems padeda tomis dienomis, kai einasi sunkiau, šįsyk publikuoju kelis ištisus dalyvių laiškus ir kelias trumputes ilgesnių laiškų ištraukas, praleidusi intymiausias detales.

Galbūt ši atsiliepimų šūsnis leis geriau įsivaizduoti, kiek daug priklauso nuo paties žmogaus: visi šie žmonės gavo tą pačią informaciją tuo pačiu metu ir dirba su ja tiek pat laiko. Akivaizdu, kaip skirtingai jie tą informaciją naudoja ir kiek įvairių gyvenimo sričių aprėpia pokyčiai: artimiausi santykiai, darbinė aplinka, fizinė savijauta, santykis su laiku, santykis su savimi, santykis su daiktais ir prisirišimais, santykis su kitų nuomone, ribų nustatymas, kaltės ir nerimo jausmų nykimas, pasitikėjimas savimi, laimingesni vyrai, ramesni vaikai… ir tai dar tik penkios kurso savaitės iš devynių, čia dar tik pusė viso EŽD eksperimento kelio.

Man dalyvių laiškai yra pats geriausias įrodymas, kiek daug buko melo yra visuotiniame pesimizme:

„Žmonės nesikeičia” – melas. Keičiasi, jei tik nori. Tą teigiu ne tik iš savo, bet jau iš tūkstančių kitų žmonių, su kuriais gyvai dirbau per kelerius pirmus dirbtuvių gyvavimo metus, patirties. Žmonės keičiasi. Gražiai, kartais – lengviau, kartais – sunkiau, kartais labai greitai, kartais atsargiai ir lėčiau, bet jie tikrai keičiasi. Nesikeičia tik absoliučios gnidos, kartojančios, kad „man niekas nepadės” ir „niekas neveikia”. Tačiau tai – jų sprendimas, jų pasirinkimas.
*

„Žmonės keistis gali tik labai jauni” – melas. Eksperimente dalyvauja ir studentai, ir žmonės, tinkantys man į tėvus ar net senelius. Esu gavusi laiškų, kad „šios devynios savaitės pakeitė mane kaip asmenybę” ir „kaip gaila, kad negalėjau viso to atrasti prieš trisdešimt metų.” Man rašo ir 60, ir 70, ir beveik 80 metų moterys. Amžius charakterio tobulinimui nėra riba. Jis riba tik mūsų galvose.
*

„Pokyčiai įmanomi tik per sukąstus dantis” – melas. Taip, daliai žmonių būna sunkesnių dienų, būna ir sudėtingesnių savaičių, tačiau kiek būna džiugių atradimų. Vaikščioti mes irgi ne iš pirmo sykio išmokom, važiuoti dviračiu, plaukti, vairuoti. Bet jau kai išmokom, tai neįtikėtinai išplėtė mūsų realybę ir atradimo džiaugsmas tikrai užgožė ankstesnius sunkumus. To, ką iš tiesų išmokstame, niekas iš mūsų nebeatims.
*

„Reikia labai daug metų skaityti labai daug knygų, kad kažką pakeistum” – melas. Žmonės praktiškai naudoja tik kelis procentus to, ką perskaito knygose. Tam tikra dalis seminarų dalyvių paskui sako: atrodo, tiek buvau skaitęs, tiek informacijos sukaupęs – o nieko praktikoje netaikiau, tik EŽD eksperimento metu pradėjau. Jei esate saviugdos knygų mylėtojai, peržvelkite savo lentyną, ir sąžiningai atsakykite, kiek iš tiesų taikote iš tų šimtų puslapių. Pokyčius atneša ne knygos ir ne sudėtos varnelės perskaitytų knygų sąraše. Pokyčius atneša tai, ką pritaikome.
*

„Su tavim visą laiką turi būti kitas žmogus ir tave visaip palaikyti, kad kažką pakeistum” – melas. Žmonės EŽD eksperimente dalyvauja savarankiškai, kartais – be jokio aplinkos palaikymo, o kartais – ir su atviru artimiausiųjų pasipriešinimu. Aš sąmoningos kalbos keliu kadaise pasukau visiškai viena, taip pat be jokio palaikymo, net su aplinkos priešiškumu. Ir procesai vyko nepaisant visko. Kaip pakeitus mitybą į natūralesnę mes negalime nesijausti geriau, taip ir pakeitus informacijos „vartojimo” įpročius mes negalime išvengti teigiamų pokyčių.
*

„Pasisekti gali tik laimingiesiems, iš prigimties optimistiškiems žmonėms” – melas. Pati tikrai nepriskiriu savęs prie „prigimtinių optimistų”. Net priešingai. Tačiau pasiseka tiems, kurie bando – ir antrą, ir trečią sykį. O paskui ir ketvirtą.
*

„Arba kažką išmokai iškart, arba nelemta” – melas. Eksperimentuoju kalbos magijos lauke jau daugiau nei dvidešimt metų, nuo pat ankstyvos paauglystės. Ir vis dar randu ką tobulinti, ką gerinti, ką galiu pasakyti ar parašyti geriau. Esu tikra – didelė klaida į mokymąsi žiūrėti kaip į baigtinį procesą. Tai kasdienis darbas ir kasdienis žaidimas. Susitaikę su tuo, atsipalaiduoja ir išlošia labai daug mokymosi malonumo bei lengvumo, užuot įsitempę ir kovoję, nešini „viskas arba nieko” bei „dabar arba niekada” vėliavomis.

Žmonės, kurių laiškais čia dalinuosi, dalyvavo Efektyvių žinučių dirbtuvėse gyvai, o po jų dirbo savarankiškai, padėdami testuoti tuo metu dar tik kuriamo EŽD eksperimento struktūrą.

——————————————————————

„Sveika, Ilze, kuo toliau, tuo labiau džiaugiuosi dalyvavusi šiame eksperimente, todėl nuoširdžiai noriu padėkoti už labai paprastai ir natūraliai perteiktą savo išmintį. Paprastai einant į kokius nors „priverstinius” mokymus apninka nelaukimo jausmas, o Jūsų renginio laukiau kaip kažin ko. Todėl ačiū, kad tikrai su kaupu pateisinote visus lūkesčius ir pasidalinote savo baltąja žodžių magija.

O dabar trumpai apie tai, kaip tai paveikė mano gyvenimą. Jaučiu, kad turiu žymiai daugiau energijos, žymiai mažiau kreipiu dėmesį į kitų žmonių nuomonę, jaučiuosi daug ramiau (kas man labai svarbu), ypatingai girdžiu visą žmonių transliuojamą negatyvą. Labai daug pastangų reikalauja negatyvo pervertimas į pozityvą, žodžių filtravimas, bet dėl to nenuleidžiu rankų. Džiaugiuosi ir šiek tiek didžiuojuosi, kad neskaitau naujienų portalų – pastebėjau, kaip tai veikia mano nuotaikas ir ištransliuojamą informaciją. Polinkis apkalbinėti kitus ir anksčiau man buvo svetimas, bet jei dabar su kuo nors kalbu apie kokį nors kitą žmogų ir jo nėra šalia, stengiuosi kalbėti taip, lyg jis viską girdėtų, t.y. nepasiduodu kitų provokacijoms pasakyti ką nors blogo, jie atsimuša tarsi į sieną. Kažkaip ėmiau valgyti mažiau „šlamtmaisčio”, užkandžiauti, daugiau sportuoti, kuo išties labai džiaugiuosi.

Jaučiu teigiamus pokyčius ir noriu dalyvauti eksperimente toliau. Džiaugiuosi ir nekantriai laukiu tolimesnių naujienų! Darsyk ačiū.”

****

„Laba diena, Ilze, geriausias šių penkių savaičių rezultatas man – tai sugebėjimas būti mažesne „bumba” ir pagaliau po ilgesnės pertraukos – visos šios savaitės praleistos darnoje (šį žodį ne iškarto pavyko parašyti, bet smagu rašyti ir trinti, nes gi ant pirštų uždėtas RĖTIS) su vyru (arba dar kitaip, tai darnoje su pačia savimi) :)”

****

„Labai ačiū už seminarą, už visą informaciją, kurią jūs taip lengvai ir suprantamai pateikėte. Iš karto po seminaro aplinkui girdėjau labai daug negatyvo, net truputį bijojau kalbėti, kad tik pasakyčiau viską pozityviai, bet tada supratau, kad čia tik pradžia ir galiu mokytis po truputį.

Man labai patiko stebėti save iš šono, išmokti išgirsti, ką kalbu, ir ieškoti tinkamų pozityvių žodžių. Sunkiausia dalis buvo tai padaryti anglų kalba, bet tai tik pradžia ir tikiu, kad kuo toliau, tuo geriau seksis. Pastebėjau, kad kai kurie mano žodžiai materializuojasi labai greitai ir supratau, kaip atsakingai turiu kalbėti ir galvoti. Tuo pačiu labai smagu suprasti, kad viskas priklauso nuo manęs ir aš pati esu savo gyvenimo kūrėja.”

****

„Svarbiausia, ką atradau – EŽD ir eksperimente, tai mano slaptas ginklas, kurį jaučiuosi gavusi seminaro metu. Bet kurioje situacijoje visad jį išsitraukiu, arba žinau, galėsianti išsitraukt. Ryte keliuosi lengvai, tarsi pasitikdama naują dieną su džiaugsmu ir pozityvumu. (…) Jaučiuosi įgavusi vidinį emocinį stuburą, kuris man padeda visose situacijose.

Ir patvirtinu tiesą, kad keičiantis pačiai – keičiasi ir žmonės aplinkui, tarsi gerbdami mano poziciją, jie keliauja ir keičiasi (labai po truputį, bet juk tai irgi svarbu) kartu su manimi. Ačiū, Ilze, ačiū EDŽ, laukiu gairių tolimesniam tobulėjimui.”

****

„Jei viską, kas nutiko per šias savaites, reikėtų sudėti į tris žodžius – tai skambėtų taip:
Šokas. Ramybė. Įkvėpimas. Ačiū Jums Labai!

Iš naujo atrastas ir prisijaukintas „čia ir dabar” jausmas: kvapai, žvaigždėtas dangus, paukštis ant palangės. Sugrįžimas iš kažkur į realų „mano” gyvenimą.

Aiškumas tame, ko noriu ir dar svarbiau – ko nenoriu. Sustiprėjęs savęs saugojimas nuo nuodus dalinančių labai artimos aplinkos žmonių.
Sugebėjimas girdėti tai, ką man sako žmonės, ne tik informacijos, bet ir emocijos, ypač paslėptos, prasme. (…)

Iš visos širdies AČIŪ!”

****

„Pirmiausia, ką pastebėjau, kad ėmiausi eksperimento su dideliu nusiteikimu – po dirbtuvių iš tiesų buvo didelis pakylėjimas. Nusiteikimas per visas savaites buvo su „pabangavimais”,  nes buvo dienų, kada jaučiau, kaip užgriūna tos neigiamos mintys (ypač mano bumbėjimai). Pastebėjau, kad pasakius netinkamai kyla noras taisytis, pasakyti kitaip, ką ir darydavau, kad pasakyčiau kitaip. ALIAS jau čia pradėjo veikti.

Labiausiai atkreipiau dėmesį į tai (taip jaučiuosi ir iki šiol), kad ėmiau labai aiškiai girdėti dejavimus, neigiamus nusiteikimus, net darbe, sveikinant kolegą su gimtadieniu ir girdint kitų palinkėjimus „kad nebūtų”, „kad nestigtų, ” kad netrūktų”, ir pan., o man galvoj kirbėjo, kaip kitaip tai buvo galima pasakyti. (…)

Ryškiausiai užsifiksavo, kad žiūrėdama į veidrodį nebekritikuoju savęs, kur kiek ko reiktų nuimti ar pridėti, o tiesiog pasidžiaugiu savim, pokyčiais ir kad man patinka, ką matau – pastebėjau, visa šitai veikia stebuklingai! Išvalius mintis, beveik dingo kritika sau, pastebėjau, kad konstruktyvios mintys iš tiesų veikia visai kitaip!

Ačiū. Už galimybę pažvelgti kitaip.”

****

„Patiko, kad viskas vyksta tarsi savaime, nereikia nuolat apie tai galvoti ar kažkaip kitaip save priversti daryti ką nors dirbtinai. Pajutau, kad pradėjau save stebėti iš šalies, taip pat labiau girdėti aplinkinius.
Maniau, kad aš esu atsisakiusi daug neigiamų dalykų iš išorės. Tačiau pradėjusi save stebėti, supratau, kad dar yra ką veikti tuo klausimu.”

****

„Labiausiai patiko: daugiau dėmesio atkreipti į tai, kaip ir ką kalbu, ką kalba kiti. Mano kalba tapo sąmoningesnė, tikiu, kad ir pozityvesnė. Tuo pačiu mąstymas tapo kritiškesnis pasirenkant ką ir kaip kalbėti. Ką pastebėjau, pajutau nauja: pirmomis savaitėmis pamačiau kiek aplink mane negatyvios informacijos, apkalbų ir šiaip nereikalingų kalbų. Dar nuo seminaro likęs jėgų anplūdis sukėlė norą ne tik pačiai pasikeisti, apsivalyti, bet ir pakeisti kitus. 🙂 Aišku, po to sekė nusivylimas, kad kitų nepakeisi, kol galiausiai atėjo supratimas, jog dėl pokyčių padarau maksimaliai tiek, kiek tuo momentu galiu, o tuos dalykus, kurių negaliu pakeisti, tiesiog reikia paleisti, negalvoti apie tai. Ir kas nuostabiausia, tai suvokus, norėti pakeisti dalykai, bet nuo manęs nepriklausę, pradėjo savaime keistis norimų pokyčių linkme!

Pokyčiai: atsirado daugiau gerų idėjų (ypač pirmomis savaitėmis, kad net naktį buvo sunku užmigti), ką galima pakeisti. Labai suartėjau su šeima, radom naujų būdų bendrauti efektyviau. Pasinaudojau dirbtuvių patarimu dėl laiminimų. (…)

Rezultatas: labai pagerėjo santykiai su antra puse. Daugiau sulaukiu iš jo dėmesio, iniciatyvos. Taip pat – paaštrėjo intuicija. 🙂 Pastebėjau, kad aplinkybės susiklosto labai palankiai, žmonės man yra labai geranoriški ir sutinku labai įdomių ir įsimenančių žmonių. Net kyla klausimas, ką aš tokio gero padariau, kad man taip sekasi ir net baisu patikėti, kad visi šie pokyčiai yra tikri. Tai daro mane laiminga. :)”

****

„Pastebėjau, kad atsirado daug energijos. Darbe dirbau produktyviau ir labiau susikaupus, be to, pasidariau labai daug vis atidėliojamų darbų. Dažniau buvau geros nuotaikos ir lengviau sekėsi bendrauti.

Darbai, kurie mane erzindavo ir sukeldavo neigiamas emocijas, šiuo laikotarpiu beveik nekėlė jokio susierzinimo, jie buvo padaryti be jokių atidėliojimų ir, sakyčiau, net su užsidegimu. Didžiausia naujiena buvo tai, kad mano vadovė pagyrė mane už pastangas, tai buvo man visiškai nauja.”

****

„Visų pirma norėtųsi padėkoti už Jūsų rūpestį mumis visais, už tai, kad esate ir darote tai, kas mus daro švaresniais, lengvesniais ir pakylėja iš murzinos (labai dažnai) kasdienybės. Nesakysiu, kad buvo labai lengva ir paprasta eksperimentą vykdyti, buvo daug nuopolių ir atkritimų, bet buvo ir nemažai akimirkų, kai galėjau pasidžiaugti savimi ir tuo ką darau :). (…)

Atsiribojus nuo bereikalingos informacijos (…) ATRADAU TYLĄ ir joje nemažą dalį tos ramybės, kurios man trūko. (…) Pajutau didesnį pasitikėjimą savimi, pasijutau dvasiskai švaresne, lengvesne. Ieškant kuo pakeisti neiginius, pajutau ir šiokią tokią kūrybiškumo gaidelę. Savikontrolė ir disciplina (kol tai netapo įpročiu, ji tikrai labai reikalinga) suteikė vidinio stiprumo. (…)

Atsiradus kasdienybėj daugiau tylos ir dėmesį sutelkiant į save, į savo žodžius ir mintis, atsirado noras keisti dienos režimą, užsiimti “užmestais” dalykais, melstis (nes tam vis pritrūkdavo laiko), daugiau susitelkimo į tai, kas vyksta „čia ir dabar”. Mažiau kalbant apie kitus neigiamai, atrodo lyg ir atsirado daugiau gerų žmonių aplinkui :). Smagu jausti pokyčius savyje ir aplinkui!!!”

****

„Kas labiausiai patiko: ATRADIMO DŽIAUGSMAS. Iš tiesų įmanoma ir net nesunku gyventi (…). Jau seniai dirbu tuo klausimu su savimi (tavo tekstų dėka), gal dėl to nebuvo labai sudėtinga. Ir tiesiog pamatyti malūnus ir pažvelgti į dangų naujai, buvo geriau nei gerai. Ačiū už tai.

Puikiai susitvarkau darbe – tiesiog nesileidžiu į jokias netinkamas kalbas ir apkalbas, greitai nukreipiu temą kita linkme ir rytiniai „pasikavinimai” tapo nerealūs 🙂

Išmokau mandagiai nutraukti man nepatinkančius pokalbius, nesileidžiu užkraunama kolegų pasakojimais apie giminaičių ligas, nelaimes, avarijas ir t.t., ir kas svarbiausia, visiškai nebesijaučiu kalta, kad neišklausau!!!”

****

„Labai džiaugiuosi, kad nusprendžiau dalyvauti eksperimente. Man labai patinka! 🙂 Ar buvo labai lengva? Ne. Dar ir dabar turiu kartais pagalvoti kitaip, pries kažką sakant. Bet manau, kad pradžia puiki. Manau, tęsiu šį eksperimentą kol jis tiesiog taps įpročiu 🙂

Geriausias dalykas, kad nustojau save menkinti, niekinti, nors įprotis buvo labai stiprus. Tiesiog nebeleidžiu sau daugiau nieko blogo pasakyti. Atsisakius nereikalingos informacijos iš visų įmanomų šaltinių, tikrai atsirado daugiau laiko! Atrodytų smulkmena, bet mintys tapo šviesesnės, švaresnės. Daug daugiau dėmesio pradėjau skirti savo gyvenimui, o ne kitų. Ačiū Jums!”

****

„Tikrai padaugėjo laisvo laiko, mintys ramesnės, ramiau susidoroju su įvairiomis gyvenimo pamokomis. Išgirdau „ačiū” iš žmonių, kurie to man nesakydavo. Iškart po dirbtuvių sulaukiau pastebėjimo, kad esu „atsigavus”:)

Kas vis dar sudėtinga, tai į „ačiū” atsakyti „prašom”, buvau įpratus sakyti „nėra už ką”. Bet daug paprasčiau sakyti viską sau ir kitiems atvirai bei siekti sprendimo, o ne nuolat bumbėti.

Kas man dar labai svarbu ir aktualu – lengviau atsisveikinti su senienomis, daiktais, nuostatomis.”

****

„Santykiai su vyru, nors buvo labai geri, dabar yra tiesiog puikūs. Žymiai dažniau ir greičiau atsiprašau, jei pabumbu ar pasakau ką nespėjusi pagalvot – man tai didžiulis pasiekimas, nes anksčiau pati pabumbėdavau, pati supykdavau, ir dar ooo kiek trukdavau, kol baigdavau pykt.

Dabar daug dažniau išgirstu, kad vyras jaučiasi labai mylimas, prižiūrėtas, ir kad ‘dabar esu tokia žmona, apie kurią jis visuomet svajojo’.
Kalbą prižiūrime abu ir nors yra man sakęs, kad jis labai atsparus pokyčiams ir juos įgyvendinti jam ganėtinai sunku, tačiau pats save pagauna, kad kitiems dėsto mintis, kurias apie kalbą girdėjo iš manęs. (…)

Visokeriopos tvarkos troškimas! Taip taip, kalbėjai Dirbtuvių metu, kad tai dažnas reiškinys ir mane jis taip pat palietė 🙂 Susitvarkiau namus (atsikračiau krūvos daiktų, ilgai gulinčius drabužius atidaviau tiems, kam jų tikrai labiau reikia), internetinę erdvę (fb draugai, naujienlaiškiai ir pan.), socialinę erdvę (natūraliai dingo tie žmonės, kurių man gyvenime nereikia).

Rezultatas – tvarka galvoje!
Aišku, mažų šiukšlyčių dar tikrai randu, bet ir jas lengviau pastebėti, kai atsikratai didelių ‘rakandų’. (…)

Apibendrinant, švaresnė kalba –> švaresnė aplinka –> švaresnė galva –> dar nuostabesnis gyvenimas!”

****

„Per šias savaites man labiausiai patiko jausmas, kad gyvenimas „nesprūsta pro pirštus kaip vanduo”, o yra bent kažkiek valdomas per mano pačios žodžius. Pastebėjau, kad truputį lengviau keisti savo elgesį ir įsisenėjusius įpročius. Kitaip nei anksčiau, pasidarė lengviau keltis ir laiku ateiti į paskaitas, tapau ramesnė ir net ne taip veikia ilgalaikė tamsa, kol kas jokių sezoninio depresyvumo požymių :)”

****

„Labai sunku įvertinti, kokie konkretūs veiksniai lėmė pokyčius mano gyvenime, tačiau turiu pripažinti, jog šis gyvenimo etapas – vienas šviesiausių ir džiugiausių!

Kokios naujovės atsirado mano gyvenime? Kiek galėdama sumažinau negatyvą savo vidinėje ir išorinėje aplinkoje, pradėjau galvoti, kokius žodžius/ mintis pati skleidžiu bei susidėliojau savo mintis į vietas. Anksčiau „negirdėdavau“ (o gal girdėdavau, bet nesuvokdavau), ką transliuoja aplinkiniai ir aš pati. Dabar, atrodo, pradėjau girdėti.

Labiausiai džiaugiuosi, kad pasikeitė mano vidinė būsena. Vienu metu, atrodo, nebebuvo nei teigiamų, nei neigiamų emocijų, o dabar – švyčiu ir spinduliuoju energiją. Nežinau, kaip visa tai paaiškinti, bet pagerėjo bendravimas su mama (anksčiau viduje jausdavau didžiulį kirminą ir turėdavau lipti per save, kad pabendrautume bent kelias minutes).

Galiausiai, jaučiuosi mylima!

Kaip jūs laiške ir linkėjote – lengvumas atsirado. Vien dėl jo verta stengtis.
Ačiū.”

****

„Labiausiai patiko girdėti save 🙂 Atrodo anksčiau kalbėjau “beleką“. Dar vienas dalykas – nebesiklausau man nepriimtinų kalbų darbe (anksčiau klausydavausi ir galvodavau „aj, tegul kalba, man nesvarbu, manęs tai neliečia“, o dar ir kaip liečia!).

Jaučiu, kad keičiant save, pradeda keistis ir aplinkiniai. Džiaugiuosi, kad mano antra pusė, nors ir nedalyvauja eksperimente, akivaizdžiai pozityviau žiūri į gyvenimą, namuose daug geresnė energija.

Konstruktyviai pasikalbėjom apie dalykus, kuriuos anksčiau nutylėdavau, pati pradėjau mažiau dejuoti, kitu kampu pažiūrėti į kai kuriuos dalykus, ir gyventi tapo lengviau. Konstruktyvumas dabar mano geras draugas, visada permąstau, ką ir kaip sakyti – faktas, kad tai padeda išvengti konfliktų.

Pavyko nusibrėžti ribas santykiuose su kai kuriais žmonėmis (ypač darbe), kontroliuoti situaciją, neleisti “lipti ant galvos” ir išvengti kalbų, kurios man kėlė stresą ir kitas blogas emocijas. Pagrindinis pokytis – didesnis sąmoningumas, tuom labai džiaugiuosi.
Ačiū už postūmį!”

****

„Patiko, kad dirbdama su savo mintimis esu ramesnė. Aš linkusi labai save dėl visko „graužti”. Nuolat skubu ir nerimauju, ar spėsiu padaryti, o jei nesuspėju, užsiimu savigrauža.
[Dabar] esu ramesnė, labiau savimi pasitikiu.
Patiko „švaresnė” aplinka. Vengiu piktų tetų darbe.

Prisipažinsiu, nesigavo visu 100 proc. atsiduoti bandymui, bet stengiausi, kiek pavyko. Labai patiko dirbti su savimi, savo mintyse.
Pastebėjau, kai tapau ramesnė ir mano vaikai namuose ramesni. Dažniau pagiriu, pasikalbu, stengiuosi mažiau kritikuoti (kad nesitvarko, kažką ne taip padarė).

Po labiau įtemptų dienų vyras kelis kartus klausė, „o tu jau nebedarai savo eksperimentų, vėl pikta bambeklė daraisi?” Jam patiko ramiai nusiteikusi žmona 🙂

****

Citatų pabaiga.

PS. Nuo savęs pridėsiu – taip, tai VEIKIA, nes – veikia tai, ką veikiame mes.

Ši grupė kaip reta noriai veikė savo pačios labui – natūralu, kad taip dirbdami žmonės tampa sąmoningais pokyčių architektais, o ne aplinkybių blaškomais šapeliais. Dėkoju jiems ir kitoms grupėms, padėjusioms man tyrinėti pratimų efektyvumą ir tobulinti kurso medžiagą.

Naujai besiregistruojantys į EŽD eksperimentą visada gauna pačią naujausią medžiagą individualiam darbui. Jie kiekvieną savaitę tam tikra seka skiria dėmesį vis naujai temai – devynias savaites iš eilės gauna teorinę ir praktinę dalis su žemiškais pavyzdžiais, pratimais ir prieiga prie klausimų-atsakymų dalies. Nuo 2016 m. šis kursas gyvuoja kaip savarankiška programa, į kurią intensyviai registruojasi užsienio lietuviai iš viso pasaulio.

Norintiems prisijungti prie jau daugiau nei 6000 žmonių, dalyvavusių šiame kurse, ir devynias savaites nuosekliai integruoti svarbiausias kalbos magijos teorijas praktikoje, – EŽD eksperimento aprašymą rasite čia, registruotis galima ten pat.

Pasaulis, mums nors truputį prasiblaivius nuo negatyvo, pamažėl atgauna spalvas, skonį, kvapus, gylį, perspektyvą. Skaidrėjant protui, valantis širdžiai, rimsta siela. Grįžta prigimtinis mūsų optimizmas, kyla noras veikti, vietoje skurdžių negatyvių jausmų ima vyrauti teigiami. Tai natūralus, nesumeluotas, nesuvaidintas procesas. Kviečiu jį patirti.

Šimtus autentiškų atsiliepimų rasite socialiniame tinkle, nuorodose kurso aprašyme.