Vaikystėje ir paauglystėje tiesiog nekenčiau fizinio lavinimo pamokų. Nuoširdžiai nekenčiau. Man tai buvo pačios diskomfortiškiausios, nemaloniausios, didžiausią atstūmimą ir gėdą kėlusios pamokos. Buvau storas, nerangus, nelankstus vaikas. Bėgti ilgus nuotolius man buvo sunku (juoba kad savo darbo nelabai mylėjęs pirmasis mūsų klasės fizrukas mus išvarydavo iškart bėgti 3 kilometrus be jokių adekvačių pasiruošimų tam). Nesisekė man ir kiti dalykai. Net žaidimas “Kvadratas”, kai vaikai vieni kitus turi išdaužyti kamuoliu, atrodė žeminantis ir žiaurus. O persirengimo kambariai kėlė tikrą siaubą…
Studijų metais, kad nereikėtų vėl išgyventi to paties, esu net “pirkusi” med. pažymą. Kitaip tariant, tuometinei savo gydytojai net daviau kyšį (ir anuometinei man tikrai labai didelį kyšį) vien tam, kad tik nereikėtų sportuoti.
Tačiau šiandien yra atvirkščiai: aš jau moku pinigus tam, kad galėčiau sportuoti, o drabužiai sportui ir įvairus sportinis inventorius yra vienos didesnių kasmetinių mano išlaidų daiktams. Drauge tai turbūt ir pačios prasmingiausios mano investicijos, nes būtent šios investicijos gamina ne naujus pinigus, o endorfinus ir begalę antiuždegiminių medžiagų kūne, kuria aukštesnę gyvenimo kokybę ir, su laiku, dovanoja daug ilgesnį bei džiugesnį gyvenimą.
Sulaukusi 40-ies, esu fiziškai aktyviausia per visą savo gyvenimą, ir “žongliruoju” didžiausiu fizinių veiklų bei sporto šakų “asortimentu”. Aktyvų laisvalaikį, mankštas, treniruotes, žygius Gamtoje bei plaukimą atvirai įvardinu kaip vieną svarbiausių dalykų, padėjusių man išsaugoti sveiką kūną ir protą sunkiausiais gyvenimo metais.
Šiandien be sporto savęs įsivaizduoti jau niekaip negaliu. Nepamenu, kada leidau laiką drabužių parduotuvėse, bet štai ištempti mane iš sporto prekių parduotuvės – tikrai sunku. Sporto prekių parduotuvėse visada noriu dar kažko. Nes absoliučiai visada noriu išbandyti dar vieną sporto šaką…
Šį lapkritį savo skaitytojams parengiau tekstų seriją būtent apie tai, kas mums trukdo, ir kas padeda integruoti fizinį aktyvumą į kasdienį savo gyvenimą, o drauge – ir rekomenduojamų mankštų assorti tiems, kurie nenori lankyti sporto klubų, tačiau siekia būti fiziškai aktyvūs net niūriausiu metų laiku.
Geriausia žinia ta, kad dabar nebūtina tapti mano prenumeratoriumi: dominančius tekstus po vieną galima įsigyti už simbolinį mokestį. Visas mano Patreon paskyros pelnas keliauja gyvūnams: pradedant beglobiais keturkojais, tęsiant miesto bei pievų paukščiais, ir baigiant didžiausiu mano gyvenimo projektu: Svajonių Žemė – tai žemės laukiniams gyvūnams, jų saugojimas ir puoselėjimas.
Įžanginį tekstą apie sėkmingą fizinio aktyvumo integravimą į savo gyvenimą rasite čia.