Kategorija: Kūrybinė saviugda

II-oji mankštų degustacijos savaitė: niūriausiems orams – 8 smagios, nuotaiką keliančios treniruotės

  By , , ,

Kai orai prasti, kai nuo “juodųjų penktadienių” ar jau ir “prieškalėdinių” eismo kamščių braška gatvės, kai lauke drėgna, žvarbu, o laiko paroje nebeužtenka pasimėgauti natūralia šviesa, darsyk primenu: ir mankštinantis namuose galima nuveikti fantastiškai daug dėl savo kūno ir proto sveikatos, stipresnio raumenyno, geresnio miego, geresnės medžiagų apykaitos ir dailesnių linijų.Šįsyk siekiau dar labiau paįvairinti mankštų assorti, todėl įtraukiau ir mankštą fascijai, ir centrinę nervų sistemą reguliuojančią jogą, ir HIIT, ir net treniruotę vandenyje: jūroje ar baseine. Taigi, jei kažkas ketinate skristi į šiltus kraštus ar lankote baseiną, galbūt norėsite pabandyti išplėsti judesių “pasiūlą” savo raumenynui. O jei kažkas seniai svajojote apie baseiną, gal tai bus papildomas akstinas pagaliau pasiryžti? Iš tiesų užsiėmusi fizinio aktyvumo tema ir pradėjusi rašyti Patreon apie dalykus, kurie mums trukdo ir padeda mankštintis, aš pati… pirmąsyk gyvenime įsigijau baseino abonementą! Taip: tam, kad patyrinėčiau, kas žmones atstumia nuo baseino lankymo, ir kas vis tik užkabina. Na… Skaitykite toliau

NAUJA: konsultacijos telefonu

  By , ,

Pastaraisiais metais į mane vienas po kito kreipiasi žmonės, susidūrę su mobingu arba instituciniu smurtu. Pajutau, kad yra ir daugiau sudėtingų temų, kuriose jau galiu dirbti: perdegimas, savo kelio paieškos, grįžimas į save po gyvenimiškų sukrėtimų, reabilitacija po ligų, taip pat ir psichologinė reabilitacija. Visiškai spontaniškai pasiūliusi sesijas telefonu vienam savo klientui, likau maloniai nustebinta gyvos pokalbio tėkmės ir to, kad net nematant pašnekovo, galima jį tikrai gerai jausti. Nutariau bent dalį savo darbo laiko skirti būtent pokalbiams: kad geriau jausčiau, kuo gyvena ir kvėpuoja mano skaitytojai, su kokiais sunkumais grumiasi, kokių žinių ir kokių know-how iš manęs laukia. Šiuo metu yra galimybė įsigyti valandos trukmės konsultaciją telefonu dieniniu arba vakariniu laiku. Konsultacijos kaina: 99 eurai. Žmonėms, kurie jau yra įsigiję bent vieną mano kursą, galioja 40 eurų nuolaida. Pokalbiui Jums asmeniškai tinkamą dieną sutarsime sms žinutėmis jau po vietos įsigijimo.Būtinai įveskite savo telefono numerį susisiekimui. Ačiū. Skaitykite toliau

Kas trukdo pamilti mankštas? II-oji klaida: nuobodulys ir motyvaciją žudanti monotonija

  By , , ,

Sveiki, toliau tyrinėju dalykus, kurie mums trukdo mankštintis reguliariai ir, priešingai, padeda tai daryti. Pastarąją savaitę rašiau apie prievartą prieš save, ir kodėl ji tikrai nėra efektyviausias būdas prisiversti (štai žodis-išdavikas) sportuoti. Jei praleidote tą tekstą, rasite jį šioje paskyroje, jo pavadinimas buvo toks: Kas trukdo pamilti mankštas? I-oji klaida: prievarta prieš save Šįsyk aptarsiu kitą, mano pajautimu, irgi labai dažną klaidą, kurią daro žmonės, bandydami integruoti fizinį aktyvumą į kasdienį savo gyvenimą. Tai monotonija. Tikrai yra žmonių, kurie gali mankštintis vienodai, nuobodžiai, kaskart taip pat, ir kurie gali dėl monotoniškų treniruočių praleisti dar kelias papildomas valandas eismo kamščiuose kas savaitę. Aš tikrai nesu tas žmogus. Kalbėdamasi su žmonėmis, kurie norėtų sportuoti, bet niekaip neįgunda daryti to reguliariai, atradau, kad treniruočių vienodumo baimė atpurto ne mane vieną. Ruošdama šį tekstą, sąmoningai nueinu į sporto klubą, kad prisiminčiau tą monotoniją ir nuobodulį. Sporto klube pusvalandį bukai žingsniuoju ant bėgimo takelio, žiūrėdama į moraliai ir… Skaitykite toliau

Kaip aš tapau valytoja

  By , , , , , ,

Kažkas nuoširdžiai bjaurėsis mano pasirinkimu, o kažkas sakys, kad tai prasmingiausia, ką galima buvo nuveikti. Būtent todėl apie tai dar truputį papasakosiu. Turiu klastingą 😅 kėslą, kad gal kažkas irgi užsimanys vieną kitą gyvenimo valandą praleisti šitaip… Taigi: Kaip ir kodėl kilo mintis “įsidarbinti” pakrančių ir jūros valytoja? Visų pirma: “valytoja” man skambėjo kažkaip labai ne atostogų dvasia. Todėl sau pačiai ilgainiui persakiau kiečiau. Aš tapau turistų palikto š ir jūroj plaukiojančio plastiko MEDŽIOTOJA. Terminatoriaus veidu. 😆 O mintis pradėti valyti pakrantes kilo… drauge su kylančia saule, tikrąja to žodžio prasme. Pirmąjį rytą Kipre išėjau sutikti saulėtekio. Vaikščiojau uolėta lavos suformuota pakrante, į kurią su nenusakoma jėga talžėsi milžiniškos bangos. Rytmečio šviesoje tiško purslai ir žėrėjo kaip skaidrūs kristalai. Buvo labai gražu. Tačiau tada pastebėjau, kad uolos nusėtos šiukšlėmis: plastikiniais buteliukais, putoplasto gabalais, vienkartiniais kavos puodeliais, gėrimų skardinėmis, tamponais ir “kūdikių servetėlėmis”. Nekalbant jau apie estetinį aspektą, kai pakrantė atrodo… Skaitykite toliau

Kas trukdo pamilti mankštas? I-oji klaida: prievarta prieš save

  By , , ,

Vaikystėje ir paauglystėje tiesiog nekenčiau fizinio lavinimo pamokų. Nuoširdžiai nekenčiau. Man tai buvo pačios diskomfortiškiausios, nemaloniausios, didžiausią atstūmimą ir gėdą kėlusios pamokos. Buvau storas, nerangus, nelankstus vaikas. Bėgti ilgus nuotolius man buvo sunku (juoba kad savo darbo nelabai mylėjęs pirmasis mūsų klasės fizrukas mus išvarydavo iškart bėgti 3 kilometrus be jokių adekvačių pasiruošimų tam). Nesisekė man ir kiti dalykai. Net žaidimas “Kvadratas”, kai vaikai vieni kitus turi išdaužyti kamuoliu, atrodė žeminantis ir žiaurus. O persirengimo kambariai kėlė tikrą siaubą… Studijų metais, kad nereikėtų vėl išgyventi to paties, esu net “pirkusi” med. pažymą. Kitaip tariant, tuometinei savo gydytojai net daviau kyšį (ir anuometinei man tikrai labai didelį kyšį) vien tam, kad tik nereikėtų sportuoti. Tačiau šiandien yra atvirkščiai: aš jau moku pinigus tam, kad galėčiau sportuoti, o drabužiai sportui ir įvairus sportinis inventorius yra vienos didesnių kasmetinių mano išlaidų daiktams. Drauge tai turbūt ir pačios prasmingiausios mano investicijos, nes būtent šios investicijos gamina ne naujus pinigus, o… Skaitykite toliau

Košmariškos atostogos, ar geriausia kelionė gyvenime?

  By , , , , , ,

Košmariškos atostogos, kažkas sakys. Absurdas. Katorga. Ubagystė. Gal kas ir stipriau pasisakytų apie tokį atostogavimą. Rašau šias eilutes nuo jūros vandens užburkusiomis akimis. Druskų nugraužtu veidu. Taip išmirkusiais, kad net susiraukšlėjusiais pirštų galiukais. Jūržolių prisipynusiais plaukais, kurie nuo sūraus vandens ir vėjo žaibiškai tampa tragikomiška šieno kupeta. Ir pirmąsyk gyvenime ant veido įsispaudusiu trikampiu nuo nardymo kaukės, kaip štai šiame kadre. (Na, kadangi kačiukai mūsų namuose irgi dažnai mėgsta suformuoti „masonų trikampį”, laikau tai geru ženklu. 😆) Rašau šias eilutes mėlynėmis nusėtomis šlaunimis nuo baladojimosi tarpmiestiniais autobusais stovint su sunkia kuprine, maišu maudymosi rūbų ir plaukmenimis. O taip pat nuo didelių bangų mūšos ir griuvimų. Ir į povandenines uolas nubrozdintu keliu. Ištinusia lūpa nuo saulės ir vėjo iškelto herpio. Nenusakomai fiziškai pavargusi per valandų valandas trukusius povandeninius ir pakrančių žygius. Prisinervinusi filmuojant po vandeniu, nes labai nesisekė tai daryt. Skaudamu kaklu nuo nuolatinio dairymosi po vandeniu. Pririjusi jūros vandens ir… Skaitykite toliau

Mano mėgstamiausios „Naujienos”

  By , ,

Kai iš visų ekranų sunkias gąsdinimai, statistikos, ligos ir mirtys, aš įsijungiu šias NAUJIENAS: Nes šios „Naujienos” visad geros. Ar neigiu tai, kas vyksta pasaulyje, bėgu nuo to, vaidinu, kad viso to nėra? Ne. Tačiau nesiskandinu tame, nedusinu savęs ir nemurkdau, ir netampu ruporu – nė vienos „pusės”. Esu gėlių ir gyvūnų ruporas. 🙂 Kažką ši žieminė gėlių fiesta primena? Taip. Pirmąjį pandemijos rudenį, jo pabaigą, kai jau sningant desperatiškai brukau į žemę kelis tūkstančius gėlių svogūnėlių. Tada irgi kūriausi alernatyvą tam baisiam ligos ir mirties informaciniam debesiui, kuris tiesiog sunkte sunkėsi iš visur. Buvo sunku fiziškai vienai pasodint tiek gėlių, bet niekad to nesigailėjau. Tos gėlės žydės jau antrą pavasarį. Jei, kaip skaitytojai patarė, pabarstysiu pipirais – gal ir stirnos nenučiaumos 🙂 O šįsyk sodinti buvo daug lengviau. Šiltai, namuose. Šast, ir pasodinta. Ir rezultatai daug greitesni. Ir laukiniai gyvūnai nenuvalgo. 🙂 (Naminiams negalima, nes meilenių lapai nuodingi, –… Skaitykite toliau

Gruodžio Jaunatis

  By , ,

Gruodžio Jaunatį laikyčiau viena svarbiausių šių metų Jaunačių. Kaip ir kaskart, tik kur kas įdėmiau, į mus ima žvelgti pamirštų svajonių ir būsimų išsipildymų akys. Visa, ko daugelis net patys sau nepripažįstame ar per skubą vis nustumiam į Gyvenimo paraštes: slapčia (net nuo savęs slapčia) norėti, svajoti, siekti ir „kada nors” atidėti dalykai… Tačiau kad išgirstume visa tai, kad susitiktume akis į akį su svarbiausiais, slapčiausiais ir didingiausiais savo troškimais, reikia trupučio tylos. Trupučio taikos. Trupučio švaros. Ir trupučio drąsos. Gal būtent tam ir bus skirta ši ypatingą užtaisą turinti Jaunatis? Pirmoji rekomendacijų dalis šiai Jaunačiai jau įkelta, ji matoma mano prenumeratoriams, o visiškai visa patronų paliekama „arbata” skiriama gyvūnų ir pačios Gamtos teritorijoms plėsti:https://www.patreon.com/ilze Skaitykite toliau

Kaip mus veikia muzika, filmai ir… auklėjimai

  By , ,

Dažnai žmonės, pajutę bundančią visiškai naują „klausą” visai mus pasiekiančiai informacijai (o tai dažnai padovanoja informacinis pasninkas), klausia:– O kaip yra su muzika, jos žodžiais? Kam mus „programuoja” dainos, jų tekstai?– O kaip su filmais? Tai gal man nebeleisti savo vyrui žiūrėti „bajavikų”?– Aš dabar pykstuosi su tėvais, kad jie žiūri rusiškas žinias.– O aš dabar kolegei nebeleidžiu klausyti jos mėgstamos muzikos darbe ir nuolat ją auklėju. Na, pirma: kai puolame „taisyti” kitus, tai yra RYŠKIAUSIAS ženklas, kad… Patys kažkur strigome Taip, taip. Bet koks kibimas prie kito, moralizavimas, aiškinimas kitiems, kaip gyventi, ir ypač bėdavojimas artimiesiems ir draugams už akių, kokie jie netobuli, reiškia, kad kažko savo viduje nenuveikėme patys. Aš nesikabinėju prie vyro, jei jis nori žiūrėti „bajaviką”. Jei tai labai geras veiksmo filmas – žiūriu drauge. Jei negeras, tada pati sau viena žiūriu dokumentiką apie Piet Oudolf, arba gyvūnus, arba klausausi kokios paskaitos. Kiekvienas esame laisvas rinktis.… Skaitykite toliau

7 minutės Gamtai kasdien: artėjant Vėlinėms

  By , ,

VAIDINTI AR TIKRAI ATMINTI?VARTOTI AR TAUSOTI? PIRKTI AR MYLĖTI? Artėjant tam metų laikui, kai Anapusybę jaučiame kaip niekad gerai – per pačią Gamtą, jos rudeniškai-žiemišką metamorfozę, išskirtinę Gamtos tylą ir tykumą, visas mirusiems ir šventiesiems skirtas datas, kapų lankymą, varpų dūžius – kviečiu Jus ir vėl tikslingai kontempliuoti vieną paprastą, nepelnytai pamirštamą dalyką: KAIP švenčiame, KAIP minime, KAIP įprasminame šį metą, KAS YRA SVARBU mums asmeniškai ir pačiai Žemei. Iš tiesų: Kaip minime šias šventes? Pirkdami pilnus plastikinius maišus vienkartinių žvakidžių ir baisių plastikinių vainikų, kuriais paskui užverčiame kapinių konteinerius? Stovėdami kilometriniuose eismo kamščiuose, degindami benzą ir nervindamiesi, kad… prisimintume tuos, kuriuos mylėjom? Pirkdami, vartodami ir erzindamiesi tam, kad… pabūtume su kažkuo savo širdyje? Apie vartojimą, teršimą, pompastiką, „parodomąją” meilę ir sąmoningumo svarbą tyliausiose metų šventėse jau kalba net kunigai. Kalbu ir aš. Jau ne pirmus, ne antrus metus. Kalbu iš patirties. Yra žmonių, kuriuos labai labai mylėjau, ir jie… Skaitykite toliau