Kategorija: Geroji idėjų pildymo praktika

II-oji mankštų degustacijos savaitė: niūriausiems orams – 8 smagios, nuotaiką keliančios treniruotės

  By , , ,

Kai orai prasti, kai nuo “juodųjų penktadienių” ar jau ir “prieškalėdinių” eismo kamščių braška gatvės, kai lauke drėgna, žvarbu, o laiko paroje nebeužtenka pasimėgauti natūralia šviesa, darsyk primenu: ir mankštinantis namuose galima nuveikti fantastiškai daug dėl savo kūno ir proto sveikatos, stipresnio raumenyno, geresnio miego, geresnės medžiagų apykaitos ir dailesnių linijų.Šįsyk siekiau dar labiau paįvairinti mankštų assorti, todėl įtraukiau ir mankštą fascijai, ir centrinę nervų sistemą reguliuojančią jogą, ir HIIT, ir net treniruotę vandenyje: jūroje ar baseine. Taigi, jei kažkas ketinate skristi į šiltus kraštus ar lankote baseiną, galbūt norėsite pabandyti išplėsti judesių “pasiūlą” savo raumenynui. O jei kažkas seniai svajojote apie baseiną, gal tai bus papildomas akstinas pagaliau pasiryžti? Iš tiesų užsiėmusi fizinio aktyvumo tema ir pradėjusi rašyti Patreon apie dalykus, kurie mums trukdo ir padeda mankštintis, aš pati… pirmąsyk gyvenime įsigijau baseino abonementą! Taip: tam, kad patyrinėčiau, kas žmones atstumia nuo baseino lankymo, ir kas vis tik užkabina. Na… Skaitykite toliau

NAUJA: konsultacijos telefonu

  By , ,

Pastaraisiais metais į mane vienas po kito kreipiasi žmonės, susidūrę su mobingu arba instituciniu smurtu. Pajutau, kad yra ir daugiau sudėtingų temų, kuriose jau galiu dirbti: perdegimas, savo kelio paieškos, grįžimas į save po gyvenimiškų sukrėtimų, reabilitacija po ligų, taip pat ir psichologinė reabilitacija. Visiškai spontaniškai pasiūliusi sesijas telefonu vienam savo klientui, likau maloniai nustebinta gyvos pokalbio tėkmės ir to, kad net nematant pašnekovo, galima jį tikrai gerai jausti. Nutariau bent dalį savo darbo laiko skirti būtent pokalbiams: kad geriau jausčiau, kuo gyvena ir kvėpuoja mano skaitytojai, su kokiais sunkumais grumiasi, kokių žinių ir kokių know-how iš manęs laukia. Šiuo metu yra galimybė įsigyti valandos trukmės konsultaciją telefonu dieniniu arba vakariniu laiku. Konsultacijos kaina: 99 eurai. Žmonėms, kurie jau yra įsigiję bent vieną mano kursą, galioja 40 eurų nuolaida. Pokalbiui Jums asmeniškai tinkamą dieną sutarsime sms žinutėmis jau po vietos įsigijimo.Būtinai įveskite savo telefono numerį susisiekimui. Ačiū. Skaitykite toliau

Kas trukdo pamilti mankštas? II-oji klaida: nuobodulys ir motyvaciją žudanti monotonija

  By , , ,

Sveiki, toliau tyrinėju dalykus, kurie mums trukdo mankštintis reguliariai ir, priešingai, padeda tai daryti. Pastarąją savaitę rašiau apie prievartą prieš save, ir kodėl ji tikrai nėra efektyviausias būdas prisiversti (štai žodis-išdavikas) sportuoti. Jei praleidote tą tekstą, rasite jį šioje paskyroje, jo pavadinimas buvo toks: Kas trukdo pamilti mankštas? I-oji klaida: prievarta prieš save Šįsyk aptarsiu kitą, mano pajautimu, irgi labai dažną klaidą, kurią daro žmonės, bandydami integruoti fizinį aktyvumą į kasdienį savo gyvenimą. Tai monotonija. Tikrai yra žmonių, kurie gali mankštintis vienodai, nuobodžiai, kaskart taip pat, ir kurie gali dėl monotoniškų treniruočių praleisti dar kelias papildomas valandas eismo kamščiuose kas savaitę. Aš tikrai nesu tas žmogus. Kalbėdamasi su žmonėmis, kurie norėtų sportuoti, bet niekaip neįgunda daryti to reguliariai, atradau, kad treniruočių vienodumo baimė atpurto ne mane vieną. Ruošdama šį tekstą, sąmoningai nueinu į sporto klubą, kad prisiminčiau tą monotoniją ir nuobodulį. Sporto klube pusvalandį bukai žingsniuoju ant bėgimo takelio, žiūrėdama į moraliai ir… Skaitykite toliau

Kaip aš tapau valytoja

  By , , , , , ,

Kažkas nuoširdžiai bjaurėsis mano pasirinkimu, o kažkas sakys, kad tai prasmingiausia, ką galima buvo nuveikti. Būtent todėl apie tai dar truputį papasakosiu. Turiu klastingą 😅 kėslą, kad gal kažkas irgi užsimanys vieną kitą gyvenimo valandą praleisti šitaip… Taigi: Kaip ir kodėl kilo mintis “įsidarbinti” pakrančių ir jūros valytoja? Visų pirma: “valytoja” man skambėjo kažkaip labai ne atostogų dvasia. Todėl sau pačiai ilgainiui persakiau kiečiau. Aš tapau turistų palikto š ir jūroj plaukiojančio plastiko MEDŽIOTOJA. Terminatoriaus veidu. 😆 O mintis pradėti valyti pakrantes kilo… drauge su kylančia saule, tikrąja to žodžio prasme. Pirmąjį rytą Kipre išėjau sutikti saulėtekio. Vaikščiojau uolėta lavos suformuota pakrante, į kurią su nenusakoma jėga talžėsi milžiniškos bangos. Rytmečio šviesoje tiško purslai ir žėrėjo kaip skaidrūs kristalai. Buvo labai gražu. Tačiau tada pastebėjau, kad uolos nusėtos šiukšlėmis: plastikiniais buteliukais, putoplasto gabalais, vienkartiniais kavos puodeliais, gėrimų skardinėmis, tamponais ir “kūdikių servetėlėmis”. Nekalbant jau apie estetinį aspektą, kai pakrantė atrodo… Skaitykite toliau

I-oji mankštų degustacijos savaitė: 8 treniruotės tinginiams, prokrastinuotojams, taupuoliams ir intravertams

  By , ,

Kasmet, po vasaros sodyboje grįžus į Vilnių, mano fizinis aktyvumas natūraliai nuvažiuoja žemyn. Sodyboj aš nuolat judu, būnu lauke, vis kažkuo užsiimu, darbuojuosi kieme, einu į žygius, plaukioju, irstausi – – ir visa tai darau ne prisiversdama, o norėdama, nes judėti įkvepia pati Gamta, žydinčios pievos, čiulbantys miškai, šilti vandenys. Tačiau mieste mane kiekvieną rudenį mane “pasveikina” keturios daugiabučio sienos, labai susitraukęs pasaulis ir urbanistinė pilkuma, kuri manęs visiškai neįkvepia judėti. Kaip tai sprendžiu? Kaip padedu sau išsaugoti motyvaciją judėti, kai tam visiškai nėra ūpo? Mankštas pradedu nuo to, kad pabandau pajusti: ko dabar labiausiai noriu? Pernai, grįžusi po vasaros, pradėjau žygius po Vilniaus miškus. Užsiplikydavau arbatos į termosą, susikraudavau kuprinę, griebdavau šiaurietiškas lazdas – ir dvi tris valandas eidavau miškais. Tai buvo tikrai labai efektyvu: žygiai miškais leisdavo išjudėti streso “sugeneruotą” energiją, išprakaituoti streso hormoną kortizolį, stiprino raumenis, padėjo valytis plaučiams ir odai, padėdavo “išvesti pasivaikščioti” ne tik kūną, bet ir… Skaitykite toliau

Kaip ir kodėl gimė LAIMINGESNIS KŪNAS?

  By , ,

Darbą norėdami galime pakeisti į naują. Norint galima pakeisti gyvenamąją vietą, gyvenimo partnerį, gyvenimo būdą. Pinigus galime prarasti ir vėl uždirbti. O štai kūną turime tik vieną vienintelį visam savo gyvenimui. Ką galime padaryti, kad kūnai būtų sveikesni, geriau prižiūrėti? Kad lengviau judėtų ir labiau džiaugtųsi gyvenimu? Kad jaustų mažiau skausmo ir daugiau malonumo būti Žemėje? Kad būtų atsparesni stresui bei ligoms, o susirgę – lengviau sveiktų? Kad atspindys veidrodyje labiau džiugintų? Kad veidai ilgiau išliktų jaunatviški, o kūnai – gyvybingi, ir būtų tiesiog… laimingesni? Ir kaip tuos pokyčius kurti ne per prievartą, ne iš “reikia” pozicijos, o su džiaugsmu ir malonumu? Nuo pat studijų metų, jau daugiau nei dvidešimtmetį, nepaliauju domėtis, mokytis naujų dalykų, tyrinėti, kurti ir dalintis. Į kiekvieną temą neriu su didele aistra, o laiko patikrintais savo atradimais dalinuosi. Taip tyrinėjau kūrybiškumą, komunikaciją ir kasdienės mūsų kalbos magiją, asmenugdą, žmonių gebėjimą keltis tikslus, finansinį raštingumą. O šiemet… Skaitykite toliau

Apie gebėjimą kurti grožį net sunkiausiais laikais

  By , ,

Apie 1954-1958, pokario metais, studijuodama Vilniuje, mano močiutė gyveno bendrabučio kambaryje su dar 11 studenčių, kur kažkuri nuolat nemiegodavo ir mokydavosi naktimis. Tuo metu, gaudama vos 18 rublių stipendiją, ji valgykloje imdavo tik sriubos, kaskart meluodama, kad „antrą patiekalą turiu kambary”, nors daugiau nieko neturėjo. Būtent tais laikais ir būtent taip gyvendama, anuomet itin prabangiais mulinė siūlais, ji išsiuvinėjo šį pagalvės užvalkalą. Už gebėjimą kurti grožį net sunkiausiais laikais ❤️ Skaitykite toliau

Turbūt geriausias interviu su manimi

  By , ,

Slapta mano istorija mano balsu: kodėl kartą per gyvenimą verta padaryti gražią beprotybę. 🙂 Tikiu, kad mus perkeičia sutikti žmonės, perskaitytos (geros) knygos, įvykę atviri pašnekesiai, aplankytos vietos ir net… sutikti gyvūnai. Turiu posakį, kad po tokio persikeitimo “mūsų sieloje atsiranda dar vienas kambarys”: dar daugiau edvės savęs pažinime ir pasaulio suvokime. Kviečiu pasiklausyti autentiško, „nesurepetuoto” pokalbio, ir pažinti mane tokią, kokia irgi esu (tik gal ne visad parodau): trapią, švelnią, jautrią, atidžią net labai mažai būtybei po kojomis: https://www.spreaker.com/user/lrt.lt/suolelis-miske-1-ilze-butkute-2020-06-17 Per neilgą, vos 10 metų savo „karjerą” (labai nemėgstu šio žodžio) esu davusi dešimtis interviu leidiniams, radijo laidoms. Tačiau retu pašnekesiu galiu pasidžiaugti ir po kiek laiko. „Suolelis miške” yra sumanymas, kurį gamtoje puoselėja LRT žurnalistė Giedrė Čiužaitė. Man teko milžiniškas džiaugsmas susitikti su Giedre saule spindintį, žaliuojantį ir čiulbantį birželio rytą, ir kalbėtis apie tai, kas man yra iš tiesų SVARBU. Todėl gana drąsiai sakau, kad tai geriausias interviu,… Skaitykite toliau

NAUJAS KURSAS KOLEGOMS

  By , ,

Kaip gyventi iš žinių, idėjų ir kūrybos: dabar, naujame pasaulyje? Pasaulinė pandemija yra metas, kai itin aktualios tampa galimybės perduoti savo žinias, įgūdžius, idėjas ir kūrybą saugiu – nuotoliniu – būdu. Aš siūlau ne laukti, kol kažkas tokią galimybę „atneš ant padėkliuko” – siūlau susikurti tokią galimybę patiems. Jau šeštus metus itin sėkmingai vystau nuotolinius kursus labai skirtingomis temomis. Sulaukiu tūkstančių dalyvių praktiškai vien rekomendacijų dėka. Nuo pat 2015-ųjų turėjau daug laiko tyrinėti, kas veikia, kas ne, kas būtent kursą padaro autentišku ir patraukliu dalyviui, kas įkvepia, o kas atstumia, su kokiais sunkumais susiduria dalyviai ir kaip juos spręsti, kas kelia susierzinimą, o kas – tikrą norą veikti. Matydama kai kurių kolegų nerimą dėl ateities, išgąstį ir netikrumą, noriu padrąsinti keisti veiklos formas, jei jau pats gyvenimas reikalauja jas keisti. „Perkelti” informaciją iš paskaitos, seminaro ar net gyvos diskusijos į susistemintą, aiškią, struktūruotai išdėstytą knygą ar nuotolinį kursą nėra taip… Skaitykite toliau

Apie baltąją dėkingumo magiją

  By , ,

Apie baltąją dėkingumo magiją, kaip ji padeda pildytis mūsų pačių norams, ir konkreti (netikėčiausia lig šiol) reakcija į mano padėką – iš vienos valstybinės tarnybos. Visa tai vyko liepą, bet irgi laikiau šį tekstą paslėpusi, nes dar nebuvo aiški istorijos pabaiga. Dabar aiški. O buvo taip. Visą savaitę pildau (man) gana sudėtingus dokumentus. Ir jau trečią dieną iš eilės man labai padeda viena moteris iš didelės tarnybos skyriaus mažame miestelyje. Tąkart jau trečiąsyk perdien skambinu jai pasikonsultuoti, kad nepridaryčiau klaidų, ir galiausiai sakau: – Aš Jums tokia dėkinga už pagalbą! Jūs taip maloniai bendraujat ir taip aiškiai man viską paaiškinat. Su Jūsų pagalba man įveikiama tapo tai, ko viena nebūčiau įveikusi. TAIP ačiū, kad esate tokia kantri ir maloni! – Oi, baikit! – juokiasi ji. – Tikrai, – sakau. Nepasakoju jai, kiek sykių paskambinusi į įvairias valstybines tarnybas pasijutau kalta ne tik kad skambinu, bet ir kad egzistuoju (čia biskutį… Skaitykite toliau