Autorius: Ilzė Butkutė

Kodėl sergančius vadinu sveikstančiais

  By , ,
Kalbos magija

Kasdienės kalbos magija, kai pradedame ją pažinti ir ja išmintingai naudotis, diena po dienos, metai po metų skleidžiasi prieš mus vis naujais klodais. „Ilzės dirbtuvės” man suteikia progą šį magišką instrumentą – kalbą, žodžius, žodyną, sakinių konstrukcijas, tai, kaip išsakome vienus ar kitus dalykus, ar kaip juos nutylime – tyrinėti jau labai ilgus metus. Vien profesiškai, jau aštuntus, nuo 2013-ųjų. O asmeniškai – nuo pat paauglystės. Ne nuostabu, kad į kai kuriuos žodžius ir kai kurias frazes reaguoju kur kas jautriau, „akyliau” ir kartais neigiamiau, nei žmogus, kuris visiškai nesidomi žodžio galia. Šį tekstą paskelbiau, nes buvo pasaulinė „kovos su vėžiu” diena. Tačiau, kaip pastebėjo mano skaitytojai, jis gali būti aktualus ir susidūrusiems su kitomis ligomis. Todėl publikuoju jį ir čia, kad pasiektų didesnį ratą žmonių. Remdamasi tiesioginiu darbu gyvai su tūkstančiais žmonių seminaruose 2013-2016 m., ir remdamasi tūkstančių žmonių atsiliepimais, pasiekiančiais mane po mano nuotolinių kursų, vykstančių nuo pat… Skaitykite toliau

Apie norus, vizualizacijas ir š. vamzdžius mūsų gyvenimuose

  By , ,

Prasidėjo naujas mėnulio mėnuo, jo pradžia – svajojimui ir norų rašymui itin tinkamas metas, Jaunatis. Jos „natą” daugelis jautresnių, pagavesnių žmonių gali pajusti ir be kalendoriaus: prieš tai su senu mėnuliu strigusios idėjos, išsikvėpę darbai vėl su nauja jėga pajuda į priekį, keičiasi nuotaika (o dažnai ir orai), išsigrynina mintys, gyvenimo upė atplukdo naujus sumanymus, neretai dar patį Jaunaties vakarą (ar rytą) pasipila ir naujos idėjos (UŽSIRAŠYKITE JAS! Sakau iš patirties – nebūtinai jas išpildysite dabar, kartais jų laikas ateina po pusės metų ir daugiau, tačiau UŽRAŠYTI jas labai svarbu; kodėl – ogi yra visas naujos mano knygos skyrius apie tai).  Šį savaitgalį tarsi pačiame ore jau kybo kita melodija, nei darbo savaitei baigiantis, ir jei įsiklausysime į tai, ką patyliukais transliuoja Visatos radijas, nugyvensim ramesnį, džiugesnį, laimingesnį ir sėkmingesnį mėnesį, nei tiesiog bėgdami amžinose „žiurkių lenktynėse” ir visą laiką mintyse sukdami vien tik stresą pramaišiui su „svetimų gyvenimų serialais”… Skaitykite toliau

Kodėl verta užsirašyti finansinius tikslus

  By , ,

Prieš Jaunatį: LENGVAS BŪDAS GAUTI 10 000 € NIEKO NEDARANT! 😀 O už tokios klikbaitinės įžangos slypi asmeninė patirtis. Ji padės konstruktyviau pažvelgti į finansus, net jei niekad to nedarėt, manot, kad “nemokat” elgtis su pinigais, kad taupyti sunku, kad pinigai niekada nesusikaupia, ar turit kitų išankstinių nusistatymų.  Nevirškinu tuščių motyvacijų, saldžių “įkvepiančių” frazių, neparemtų patirtimi, ir svaičiojimų, “kas būtų, jei būtų”. Tačiau labai mėgstu iliustracijas iš gyvenimo. Čia bus iliustracija iš gyvenimo, su konkrečiais skaičiais. (Davatkiškų pamokymų, kad apskritai “nedvasinga” rašyti ar net galvoti apie pinigus, nepriimu. Jei negyvename self-sustaining off-the-grid ūkelyje (kurį gerai įsirengti kainuotų APVALAINĄ kaip stora katė sumą), naudojame pinigus: maistui, paslaugoms, prekėms, transportui, būstui, edukacijai, sportui, sveikatai, pramogoms ir malonumams. Jei kažkuri gudruolė įgudusi savo sąskaitas apmokėti teisuoliškais pamokslais – jai pasisekė, o mes, likusieji, savo sąskaitas dengiame pinigais. Beje, jei pinigai tokie “nedvasingi”, kodėl bažnyčiose aukos renkamos būtent jais? 😀 Daug metų siekiu įkvėpti… Skaitykite toliau

Kaip svajoti efektyviau… net būnant davatka

  By , , ,

Vienas tūžmingas komentaras įkvėpė nekasdienį tekstą. 🙂 Galbūt ir jūsų aplinkoje pasitaiko agresyvokų davatkų, tai čia prieš naują Jaunatį keli kontraargumentai joms. O iš principo tai tekstas tiems, kurie įsivaizduoja Dievą kaip norų kioskelį ar užkandžių automatą, į kurį mėtomos maldų “monetos”, ir tiems, kurie gatavi nuprotėti, bet neatsisakyti kokio nesipildančio noro – truputis patirčių ir galimų korekcijų. Yra žmonių, kuriuos kitų išsipildymai ne įkvepia, o siutina. Taip, kažkam kitų išsipildymai provokuoja pyktį, pavydą ir pagiežą. Dažniausiai jų komentarai anonimiški, o tulželė išliejama už ilgus metus. Keista: kartais tie piktuoliai prisistato religingais, pamaldžiais. (Be bajerio.) Neseniai, prieš vieną Jaunatį (kurią visad kviečiu skirti sąmoningam svajojimui), man pasidalinus labai šviesia dirbtuvių dalyvės išsipildymų istorija, viena piktoji anonimė išsiplūdo, kad nesąmonės visi tie išsipildymai, nes, supraskite, ji 7 metus meldžiasi (!), o jos noras nesipildo. Iš to ji padaro išvadą (nes gi itin logiška spręsti pagal jos VIENOS nesėkmes apie VISO pasaulio… Skaitykite toliau

Investavimas katėms, arba istorija apie „vertybinius popierius”

  By , ,

Istorija, kuri galėtų vadintis „Investavimas girtiems”, tačiau nutariau pavadinti gražiau: „Investavimas katėms”. Sykį nutariu pasidomėti, kiek jau sukaupiau pensijai savarankiškai. Prisijungiu prie el. bankininkystės ir nustembu: susikaupė visai svari suma. Tačiau nūnai nustembu dar labiau. Gal kažko nesuprantu, bet matau, kad kažkokiu būdu (?) esu prisipirkusi ir vertybinių popierių. Už tūkstančius eurų. Rodo ten man kažką vienoj eilutėj. „Vertybiniai popieriai”. Lyg ir seniau rodė – tuomet galvodavai, gal tiesiog siūlo pirkti; a maža ką siūlo, juk bankai visad kažką bruka, tai nelabai kreipiau dėmesį. Bet nūnai suprantu, kad čia rodo kaip JAU turimus vertybinius popierius. Prisiekiu, nepamenu, kad būčiau pirkusi… Suprantu, savarankiško gyvenimo pradžioj skurdau, daug metų gyvenau nuo algos iki algos, tad paskui, kai jau galėjau, tikrai taupiau, kaupiau, investavau. Tik kad tuo metu investavau į savo vystomas idėjas, į kuriamą turinį, gal kiek į NT. O vertybiniai popieriai, RIMTAI? Vienintelė įmanoma situacija, kad tų vertybinių popierių prisipirkau kažkada… Skaitykite toliau

Apie alkoholizmą ir „stebuklingus receptus”

  By , ,

Šis tekstas gimė netikėtai. Anoniminiai alkoholikai ir kaip mesti gerti nėra tradicinės mano temos, ir vis tik, šįsyk norėjau pasidalinti didesne doze vertingos informacijos šia tema. Kiekvieną mėnesį būna žmonių, kurių nepriimu į savo praktikas visai nepriklausomai nuo to, kiek jie rašo norintys mokėti (dalyviai gali patys rinktis mokesčio dydį už mano kursus). Ši moteris norėjo mokėti 500 eurų už kartojamą kursą, bet aš jai pasiūliau kitokių – visiškai nemokamų – sprendimų, o leisti dalyvauti kurse būtent tokia intencija, kokia ji norėjo dalyvauti, nematau prasmės. Kodėl? Nes jos užklausa neatitinka kurso turinio. Ji, registruodamasi vėl ir vėl, rašė, kad skęsta alkoholizme ir siekia pasveikti. Tačiau aš negydau alkoholizmo, ir mano kursai nėra tam skirti. Vis tik kadangi turiu sukaupusi nemažai informacijos ir patirčių, nutariau parašyti jai išsamų laišką su konkrečiomis rekomendacijomis, ką ji galėtų daryti, kur kreiptis. Gal panaudos kažkas kitas? Gal tam aš jį iš tiesų ir parašiau –… Skaitykite toliau

Aš žinau, kas yra depresija, ir žinau, kas padeda

  By , ,

Kai kamuoja tamsios mintys, nemiga, nerimas, apatija ir bejėgystė. Ką tik buvo tarptautinė depresijos diena, ta proga noriu kai kuo pasidalinti. Pirma: nekenčiu tokių tarptautinių “švenčių”. Nuoširdžiai. Nes šis žodis nuvalkiotas, o jo prasmė iškreipta. Paauglystėje sirgau tikra depresija. Žinot, ne ta “depresija”, kai nerandi gražaus palto, vyras įteikia ne tokį vėrinį, kokio tikėjaisi, gauni ne tokį darbą, ar neturi su kuo spontaniškai skristi į Maldyvus, – ir ne ta “depresija”, kurią “diagnozuoja” draugė prie vyno taurės. O ta tikra depresija, kurią diagnozuoja gydytojai. Aš žinau, kas tai yra. Ir tai gerai. Ši patirtis ne tik anksti išgrynino mano vertybes, užgrūdino, ir padrąsino tokiam gyvenimui, kokio noriu AŠ (o ne “ką kiti pagalvos”). Drauge būtent šios patirties dėka žinau, kad yra BEGALĖ kitų būdų lipti iš depresijos, nei vien tik vaistai. Nuo juodos paauglystės mane lydėjo slapta baimė atkristi ir įklimpti vėl taip giliai, kaip buvau. Tik prieš kokius penkerius… Skaitykite toliau

Klausimynas geresnei vasarai

  By , ,

Pratimas, naujai atskleisiantis užrašyto žodžio magiją. : ) Mylintiems vasarą, gedintiems jos besibaigiančios, jaučiantiems, kad ji (net jei buvo labai gera) galėjo būti geresnė, ir ypač su ašaromis akyse žvelgiantiems į tolstančias atostogas (o labiausiai pykstantiems ant savęs, kad įgyvendino tiek mažai SAVO norų ir taip nedaug tepasidžiaugė šiltojo metų laiko teikiamais malonumais) – efektyvus, praktinis, išbandytas ir jau begalei žmonių pasiteisinęs “Klausimynas geresnei vasarai”. Šis autorinis mano sukurtas pratimas padeda pasimokyti iš klaidų ir būsimą vasarą (ar dar bent vieną likusią dieną šios vasaros dieną) paversti labiau tikrų išsipildymų vasara, nei tuščių svajų. Panašų pratimą vasarai baigiantis atlieku jau nemažai metų, nuo pat 2018-ųjų. Veikia puikiai. Nes atsakinėjimas į kryptingus klausimus – ne šiaip beletristika, laiko užmušinėjimas ar savitikslė “saviugda”, vedanti į niekur. Priešingai. Daugybės išbandžiusių šį pratimą liudijimais, tai itin efektyvi savityra ir sąmoningas ateities konstravimas: nes vėliau iš užrašytų atsakymų, tarsi be jokių didesnių mūsų pačių pastangų… Skaitykite toliau

Apie mistišką (ir mokslu pagrįstą) įsižeminimą. II dalis

  By , ,
Įsižeminimas Ilzės dirbtuvės

Išsikrovusį telefoną visada skubame pakrauti, o save? Vasaroje slypi milžiniška magiška galia. Galime ta galia naudotis, o galime ją iššvaistyti tuščiai. Tada sakysim, “oi, net nepastebėjau, kaip prabėgo vasara, visai nepailsėjau”. Tačiau užtenka stabtelėti akimirkai, jei neišeina kitaip – išjungti telefono garsą, atjungti mobiliuosius duomenis, pabūti čia ir dabar – su Žeme, su saule, su vandeniu, su žiogų svirpimu ir šiltu vėju – ir staiga pajusi, kaip į tave iš kaži kur ima plūsti gyvastis, džiaugsmas, fizinė ir nefizinė jėga, o dar kiek – ir pagauni save, lyg iš oro gaudant naujas idėjas, sumanymus, naujus norus, tikslus. Tai Žemė dirba savo amžiną darbą – sūpuoja ir stiprina savo vaikus. Jei tik jie leidžias. Ši vasara ilga ir turtinga: saule, šiluma, debesų pavidalais, giedromis naktimis. Vasara pasirodė gailestinga – nors birželį šėlo sausra, po vėsesnės liepos rugpjūtis regis kaip reta žalias ir vaiskus. Ir vasaros dar liko: tikiu, ji tęsis ilgiau… Skaitykite toliau

Apie mistišką (ir mokslu pagrįstą) įsižeminimą. I dalis

  By , ,

Ar vasarą vaikštote basomis po pievas, žolę, smėlį, braidote jūrose ir ežeruose, ir ar jaučiate to naudą? Kaip būtent apibūdintumėt, ką su jumis padaro vaikščiojimas basomis žeme? (Man paprastai gera vien matyti kitus vaikštant basomis; ir su malonumu apibūdinčiau, kiek naudų gaunu pati nusiavusi batus, tačiau vengiu užduoti savo natą; patyrinėkim pirma jūsų įspūdžius). O gal miegate „įžemintoje” lovoje? Kokie pojūčiai?  Tik knygoje „Įsižeminimas” aptikau, kad vaikščojimas basomis yra ne vienintelis būdas liestis su Žeme. Būna, pasirodo, ir „įžemintų” lovų, čiužinių, net jogos kilimėlių ir mažyčių kone pelės kilimėlio dydžio padėkliukų, kad „įsižemintų” kompiuteriu dirbantis žmogus. Būtų labai įdomu išgirsti, jei kas turite kažką iš tokio „įsižeminimo” arsenalo ir naudojate. Tačiau labiausiai mane domino pati Žemės galia gydyti, raminti, sveikatinti ir net jauninti, kuri ir aptariama šioje knygoje – remiantis autorių atliktais (tiesa, nedidelių imčių) tyrimais.  Čia į basų pėdų ir Žemės sąlytį žvelgiama kitu rakursu, nei kad aš jau… Skaitykite toliau