Apsaugota: Apie (ne)gebėjimą džiaugtis ir to pasekmes
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.
Autorius: Ilzė Butkutė
Apsaugota: Apie nekenčiamus darbus ir kenčiant uždirbtus pinigus
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.
NAUJIENA: blogo šefo voodoo lėlytė, tik 9.99 €
Naujas dalykutis mūsų el. parduotuvėje. O iš tiesų tai esu lengvai pritrenkta to, kokias užklausas nurodo kai kurie besiregistruojantys į naujos praktikos grupę… Dar niekad nesu atsijojusi tiek žmonių. Manau, bus naudinga informuoti, ko čia tikrai nebus: – Užkeikimų nuėmimų. – Blogo šefo / blogo darbuotojo voodoo lėlytės badymo. – Krištolinio rutulio trynimo, spiritizmo seansų, vaikščiojimo per žarijas, čakrų atvėrinėjimo, kundalini energijos kėlimo ir panašių pramogų. – Visažinystės, aiškiaregystės ir pranašavimų. – Lengvo būdo uždirbti milijoną. Per devynias savaites. Nieko nedarant. – Asmeninių konsultacijų.- Bokso kriaušės prikauptam pykčiui. Kas čia bus? Darbas su savimi. Klausimai sau ir atsakymai sau. Kūrybiškas požiūris į kasdienybę ir buitį. Vaizduotės mankšta. Svajonių treniruotės. Darsyk, ko tikrai nebus, ir dėl kokių priežasčių: – Užkeikimų nuėmimų. Ypatingais atvejais, dažniau mėnuliui pilnėjant, kai kurie žmonės ima reikalauti, kad nuimčiau užkeikimą, pašalinčiau susikaupusią blogą energiją, pažiūrėčiau, kas nužiūrėjo, ar padaryčiau stebuklą. Gerbiu žmonių… Skaitykite toliau
Apie kitokio požiūrio derlių
2012-ųjų vasarą buvau bedarbė, pavasarį netekusi darbo žeminančiomis aplinkybėmis – reklamos agentūroje, kurioje tarpo mobingas, vokeliai ir atviros patyčios iš žmonių. Kadangi mobingui pasipriešinau ir tapau vieninteliu žmogumi tos įmonės istorijoje, per devyniolika metų išsikovojusiu išeitinę kompensaciją, man buvo subtiliai užsiminta, kad „Vilnius mažas, kito darbo gali ir nerasti”. Išties kitą darbą susirasti pasirodė ne taip ir lengva. Po truputį lindau į neviltį, drauge – į skolas. Tai buvo neeilinė proga pamąstyti apie kitokio požiūrio derlių gyvenime. Akimirka, kurią suvokiau kaip visišką dugną Tais metais buvo labai graži – šilta, saulėta – vasara. Atrodo, tik džiaukis, važiuok į sodybą ir tysok prie ežero su knyga. Tačiau viduje nuolat ruseno nerimas ir smilko augantis siaubas. Atrodė, kad neturiu teisės ilsėtis, reikia kažką daryti. Kartais nuvažiuodavau iki tėvų sodybos, tačiau tikrai buvau praradusi gebėjimą džiaugtis. Vieną sekmadienį, ruošdamasi namo į Vilnių, krausčiau sodybos virtuvės spinteles ir kroviausi į kuprinę grikius ir perlines kruopas (kurių ten visad yra… Skaitykite toliau
Mamos istorija: ką pakeitus vaikas liovėsi verkti lopšelyje
Akimirka, kai pagaliau išgirstame patys save, gali būti ir nemaloni, ir labai skaudi. Tačiau joje visada būna ir krislas džiaugsmo. Nes tai akimirka, kai galime pakeisti savo kasdien ištransliuojamą žinutę. Pakeitę ją, anksčiau ar vėliau pamatome, kaip aplinka atsiliepia į naują teiginį. Nebūtinai tą pačią valandą. Nebūtinai tą pačią dieną. Kartais net nebūtinai tą patį mėnesį. Bet pasakykit po tokio laiško, kad neverta luktelėti. Tai tikra vienos mamos istorija – dalinuosi su jos leidimu: „Sveika, Ilze. Turbūt gaunate tūkstančius panašių laiškų ir šis nusės į kokią „krūvelę”. Bet negaliu nepasidalinti savo stebuklu 🙂 O istorija tokia. Mano vaikas, kaip ir dar šimtai vaikų Lietuvoje, nuo rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti lopšelį. Ir toji diena buvo tikrų tikriausio košmaro pradžia. Trumpai tariant, adaptacija buvo labai sunki. Vis lyginau savo vaiką su kitais, kurie jau ateina į grupę be ašarų, linksmi žaidžia, patys valgo, ir pasilieka miegoti pietų ir…… Skaitykite toliau
Informacinės dietos nauda vienu sakiniu
– Na lyg ir nieko tas mano vyrelis, bet kai su draugėm pasėdžiu, pasišnekam, tai suprantu, kiek DARBO dar turėsiu, kol iš jo padarysiu žmogų… Ir kiek aš jį betaisau – tik labiau genda… – Atrodo, tampom tą vaiką po būrelius, ir į privačią mokyklą leidžiam, bet kaip susigūžęs – taip susigūžęs, užsispazmavęs visas, kiek besakau, kad nesikūprink, nesikuklink, nebijok, nedrebėk, nesisarmatyk… – Man lyg ir patinka mano darbas, bet per kavos pertraukėles iš kolegų išgirstu tokių mūsų „ateities perspektyvų”, kad po to nieko nebesinori – nei dirbti, nei kitą rytą į darbą keltis. O gal jau gana minkyti tą savo “vyrelį”? (Ir vadinti jį vyreliu?) Gal jau gana niuksuoti žodžiais tą vaiką? Ir gal jau gana ryti svetimų nepasisekimų trupinius prie kavos darbe? Siekiant pokyčių, yra kitas (patyrę sako – vienintelis efektyvus) kelias: pradėti nuo savęs. Kartais nereikia naujo vyro – užtenka pradėti kitaip… Skaitykite toliau
Apie naudingiausią savybę – be vidinės cenzūros
„Kokia žmogaus savybė XXI amžiuje praverčia labiausiai?” – tiesiog fantastišką klausimą man uždavė žurnalistė Ieva Rekštytė iš IQ LIFE. Seniai buvo taip įdomu ir… taip sunku atsakyti į vienui vieną gerą klausimą. Dėl ko? Nes, pirma, aš pati nuolat cenzūruoju save (dėl šito mane peikia kai kurie žurnalistai). Ir antra, šįsyk mano atsakymą ribojo ženklų skaičius. Tačiau nepaisant vidinio cenzoriaus ir ženklų limito netikėtai viena po kitos man ėmė rašytis atsakymo įžangos. Tai buvo turbūt ilgiausiai mano rašytas tekstas, kurio finalas yra trumpiausias žodžių skaičiumi. Sedėjau Frankfurto oro uoste, rašiau ir tryniau, rašiau ir tryniau, rašiau ir tryniau, karpiau, karpiau, karpiau, ir dar trumpinau… Turbūt dar niekad nebuvo taip sunku tilpti į žodžių limitą, nes turbūt dar niekad, atsakydama vos į vieną klausimą, nenorėjau pasakyti tiek daug. IQ LIFE tąsyk pasirodė mano pačios cenzūruota versija. Čia pateikiu visą tekstą – neiškarpytą savo pačios, kiek nepatogų, nesaldų ir nepozityvų. Taigi,… Skaitykite toliau
Keli efektyvūs triukai kūrėjams: pradedantiems
Man tenka dalyvauti įvairiose iniciatyvose, kur susiduriu su pradedančiais kūrėjais. Kartais mane kviečia į kūrybos vertinimo komisijas, kartais – pasidalinti įžvalgomis, kartais – dėstyti kūrybinį rašymą ir kūrybinio mąstymo principus paaugliams, mokytojams, įmonių ir organizacijų darbuotojams. Aš linkiu, kad mūsų šalyje būtų kuo daugiau kūrybiškų žmonių, pačiose įvairiausiose srityse kuriančių kokybišką turinį, originalius sprendimus ir pridėtinę vertę sociumui. Tad sugalvojau pasidalinti vienu kitu universaliu dalyku su savo skaitytojais. Keli efektyvūs triukai pradedantiems kūrėjams yra tai, ką būčiau pati norėjusi sužinoti prieš daug metų. Taigi. Jei norite kurti lengviau, sklandžiau, kokybiškiau ir su didesniu džiaugsmu… PADOVANOKIT TYLOS SAVO AUSIMS. Vien atsiriboję nuo pasaulio triukšmo, užmezgame tikresnį, gilesnį ryšį su savimi, geriau „girdime” tai, kaip jaučiamės, ką galvojame. Kūrybinius impulsus – taip pat. Kartais man tenka pasakyti: – Sorry, arba išjungiam šitą death-metal’ą, arba einu užsidarysiu kitame kambary. Aš negaliu rašyti, jei muzika, griaudinti išorėje, nesutampa su atėjusio teksto ritmu. Kartais muzika man padeda rašyti, tačiau… Skaitykite toliau
Natūralių aliejų stebuklas: kaukės plaukams
Ieškantiems sprendimų stiprinant plaukus ar tiesiog kažko natūralesnio nuo plaukų slinkimo – mano ilgametė patirtis: kaip aliejų kaukės plaukams padėjo sustiprinti ir atsiauginti plaukus. Mano plaukams nuo pat paauglystės teko išgyventi tikrai daug. Dažančius šampūnus, spalvotas sruogeles, chna ir basma, gotiškai juodus plaukų dažus, savarankišką kirpimą, kai nutarusi keisti viską gyvenime pati nusirėžiau subinę siekusius plaukus. Tuomet – išskustą pakaušį, vėl juodą spalvą, vėl rudą, vėl šokoladinę. Bandymą (labai nesėkmingą) tapti blondine (blandzynka, kaip sakė mano kirpėja). Ir vėl juodą. Vėl rudą. Varinę. Raudoną – na, nepavykusią raudoną… Nekalbu apie auksines, ryžas, mėlynas ir raudonas sruogeles. Spalvų kaitaliojimas nebuvo viskas. Plaukai taip pat kentė nuo valgymo sutrikimų, audringų vakarėlių, daugybę metų nesutvarkyto miego režimo, streso reklamos agentūrose, kartais ir visiškai bemiegių naktų, kolegų prašymu rengiant idėjų prezentacijas iki ryto. Kodėl buvau tokia durna? Na, nes dažniausiai mokomės iš savų klaidų. : ) Plaukai, dėkodami už tokį gyvenimo būdą, slinko, plonėjo, šakojosi, vėlėsi,… Skaitykite toliau
Jau antrąsyk šiemet viešiu Londone kaip autorė
Dievinu Londoną. Esu praleidusi ten porą labai gražių dienų mums keliaujant į Pietų Ameriką, o šiemet Londoną lankiau jau ne kaip turistė, o kaip literatūros autorė. Pavasarį viešėjau legendinėje Londono knygų mugėje – Lietuvos kultūros institutas pasirinko pristatyti mano vertimus, su kolegomis plunksnos broliais iš Estijos ir Latvijos dalyvavau poezijos skaitymuose pačioje mugėje ir specialiame Baltijos šalių vakare. Tam tikra prasme esu Londone ir dabar. Čia vyksta poezijos knygų mugė, kurioje vieši mano naujasis leidėjas Lawrence Schimel ir jo leidykla išties turbūt poetiškiausiu mano girdėtu pavadinimu – A Midsummer Night’s Press. Jų stende yra ir nauja, šviežutėlė poezijos rinktinė anglų kalba „Caravan Lullabies”, kurios autorė esu. 🙂 Rinktinės vertėjas – geriausiu metų vertėju neseniai paskelbtas, unikalią poetinę klausą turintis JAV lietuvis Rimas Uzgiris. Projektą rėmė ir mane kaip autorę globojo šaunusis Lietuvos kultūros institutas, nuėmęs nuo pavargusių mano pečių visą vadybos naštą. Ir štai: Žavingasis fotomodelis su mano knyga – lietuvių… Skaitykite toliau