Šokdama po namus su savo kailėtomis dvarininkaitėmis (katėmis), sugalvojau vieną dalyką. Kadangi daugėja laiškų ir gyvų klausimų, kaip pasikviesti mane į mokyklą, jaunimo centrą ar vaikų namus, kad būtų paprasčiau ir greičiau, sukūriau trumputę formą. Taip galėsiu susirinkti informaciją, kas, kur, kada ir dėl ko manęs lauktų, visa informacija bus vienoj vietoj ir ji bus aiški.
Pastebėjau, kad kartais (tik kartais) dėl vizitų kalbamasi labai nekonkrečiai, ir prireikia daug susirašinėjimo, kad išsiaiškinčiau, ko tiksliai iš manęs norima. Taip pat kartais mane ne juokais įbaugina pompastika („ar atvyktumėte nušviesti mūsų mokyklos savo šviesa”). Esu paprastas žmogus ir man nejauku, kai gaunu laiškus, adresuotus lyg ir kažkam kitam. O kai trūksta šviesos, padėti gali tik elektrikas. 🙂
Man labai patinka mokyklos, kurios žino, ko nori, ir aiškiai tai formuluoja (tokių, dideliam mano džiaugsmui, yra dauguma). Primenu, kad į mokyklas keliauju greta kitų savo darbų, kitų pareigų, savo pomėgių ir asmeninio gyvenimo, o nuo rudens – ir greta naujų mokslų, tad mane itin džiugina galimybė konstruktyviai naudoti tam skirtą laiką. Nuo rudens, deja, nebeturėsiu galimybės atsakinėti į laiškus, kuriuos perskaičius nėra aišku, ko iš manęs norima. Tiesą sakant, per laiškų gausą aš nebegaliu prisikasti iki tikrų draugų laiškų. Tad būčiau labai dėkinga už supratimą ir konkretumą.
: )
Su formą užpildžiusiomis mokyklomis susisieksiu spalio mėnesį ir keliausiu į kitus miestus pagal galimybes.
Taip pat primenu, kad nuo šių mokslo metų derinu vizitus tik tiesiogiai su mokytojais ar moksleiviais, bet ne trečiaisiais asmenimis (tėvais, geranoriais iš šalies). Pastaroji praktika, kad ir kokių gerų norų buvo kupina, pasirodė neefektyvi ir pernelyg imli laikui.
Ką gi, linkiu visiems mokyklose dirbantiems ir augantiems bei visiems kitiems su švietimu susijusiems labai smagių, sąmoningų, prasmingų ir kūrybiškų naujų mokslo metų. Tegul klasės būna sklidinos bendrumo jausmo, tegul būna daug šilumos, daug gero ūpo, daug draugiškumo ir tikrumo. Ir tegul visa, kas trukdė mokytis ir draugauti pernai, nugarma į užmarštį.