“Ilze, kodėl išvažiavai atostogauti BE vyro? Gal kažkas tarp jūsų negerai?” – oi, kiek jau esu tai girdėjusi…
Kadangi mūsų šeimos draugai jau ėmė laidyti juokelius, kad gal kitąmet visi drauge važiuokime į Kiprą, bet palikime namuose D., nes Ilzė taip gerai paatostogavo be jo, parašysiu, kodėl šios atostogos man buvo tokios ypatingos, ir kodėl kartais poroms LABAI VERTA paatostogauti atskirai, jei partnerių interesai ir norai skiriasi.
💬
Aš esu visiškas vandenų vaikas. Vanduo yra mano stichija, mano džiaugsmas, mano dūksmas, didžiausias Gamtos grožis. Gyvūnus labiausiai mėgstu stebėti būtent vandenyje. Man vasara – tai visų pirma maudynės ir povandeninio pasaulio stebėjimas.
Vanduo man yra ta erdvė, kurioje aš natūraliai – ne prisiversdama, o žaisdama, dūkdama ir tyrinėdama – judu, mankštinuos ir stiprėju daugiausia. Po maudynių, paviršinio nardymo ar šokinėjimo per bangas miegu geriausiai. Ir sapnuoju vandenį…
Todėl tiek sodyboje, kai įšyla tvenkiniai ir ežerai, tiek atostogaudama prie jūros – visur, kur tik galiu būt vandeny – aš labai gerai išjudu stresą, su malonumu mankštinuosi, kasdien tvirtėju. Atostogos prie vandens man yra pačios geriausios atostogos.
🐚
Visiškai kitaip yra mano vyrui, kuris vandens paprasčiausiai nemėgsta (išskyrus laivus). Jis yra žemės, oro, kalnų, dykumų, o labiausiai – kelio žmogus. Per atostogas jis nori keliauti. Važiuoti. Judėti iš taško A į tašką B, C, D… Todėl atostogaujant dviese, mes nuomojamės motociklą / mašiną / bagį ir – – lekiam, lekiam, lekiam.
Ir kai mums dviese atostogaujant aš maudaus jūroje, jis man vis sako, “tai gal jau pasimaudei?” – nes nori važiuoti toliau. Todėl atostogaujant dviese aš kaskart – kasdien – apiplėšiu save pačią maudynių prasme.
Atostogaujant dviese kartais per dieną tesimaudau keliasdešimt, o kartais vos keliolika minučių. O štai atostogaudama viena aš kasdien plaukioju valandą, dvi, tris… Mano rekordas yra viršytos keturios supimosi vandeny valandos. Ko Čange. Žinoma, tada irgi buvau viena.
🦀
Būtent šioms rudens atostogoms buvau labai gerai išsigryninusi, KO NORIU:
Vandens.
Šilto vandens.
Šiltos jūros.
Gražaus povandeninio pasaulio.
Daug daug valandų jūroje.
Galbūt dar vieno kito masažo įsitempusiam kūnui.
V i s k a s.
🪸 🐚
Ir per šias atostogas neįtikėtinai atmaitinau savo širdį ir sielą vandenimis, vandens jausmu, vandens vaizdais. Per visą gyvenimą nesu taip sąmoningai tyrinėjusi vandens ir taip juo mėgavusis.
Tokios atostogos DVIESE mūsų atveju būtų arba neįmanomos, arba vienas mūsų visad būtų surukęs. Arba aš būčiau jautusi, kad taikausi prie D. ir plaukioju nepakankamai, arba D. bumbėtų, kad vandeny būnu per ilgai ir jam “nuobodu”.
🐠
Ar nepavydžiu poroms, kuriose ABU partneriai mėgsta vandenį?
Tiesą sakant, uždaviau sau šį klausimą, darydama būtent šį kadrą, kai plaukiojau jūroje saulei leidžiantis, o paskui ir gerokai po saulėlydžio.
Ne, vis tik nepavydžiu.
Ir pasakysiu, kodėl.
Todėl, kad jei vandenų pasaulius tyrinėtume dviese, išnyktų dalis to beribio, iš tiesų – vaikiškai šviesaus džiaugsmo. Kodėl? Nes kai kažką darai visiškai vienas, visa jauti ryškiau, gyviau, gali labiau atsiduoti spontaniškumui, ‘flow’. (Manau, tą gali patvirtinti solo keliautojai. Na ir gal dar žvejai?)
Tad ne, nepavydžiu. Man tyrinėti vandenis vienai – tai kur kas atidžiau žiūrėti povandeninį “filmą”.
🐙
Taigi. Esam du gana brandūs ir gana laisvi žmonės, ir kartais priimame tikrai ne visiems suprantamus sprendimus.
Pavyzdžiui, kad ir mūsų sprendimas vasaromis gyventi atskirai – kai aš būnu sodyboje, o D. mieste, nes sodyboje jam ir viena diena yra daug, nes ten jam paprasčiausiai “nuobodu”. O man vasarą mieste – trošku ir visiškai nėra ką veikti…
Būtent todėl mes pasirinkome vasaromis gyventi atskirai, bet būti laimingi, ir susitikti porą dienų per savaitę geros nuotaikos – – o ne būtinai būti sulipus kasdien, tačiau kankinti vienas kitą ar “aukotis” dėl kito.
🦞
Lygiai taip pat mes jau daug metų karts nuo karto atostogaujame atskirai.
Iš tiesų atostogauti atskirai pradėjome, kai susirgo Juozapas, ir vienas mūsų visada turėdavo likti namuose, kad kasdien galėtų statyti lašelinę Burbului. Tačiau atostogos atskirai pasirodė įdomi, naudinga ir prasminga patirtis.
Visos mano atostogos atskirai nuo D. būdavo – – žinoma, atostogos prie jūrų ir vandenynų.
🪼 🐠
Kodėl apie tai rašau? Ne, tikrai nemanau, kad turiu teisintis nerimaujantiems “dėl mūsų”. Labai entuziastingai dėl kitų nerimaujantys tiesiog “išprojektuoja” savo problemas į kitus.
Ne. Rašau apie atostogavimo atskirai prasmę, nes tikrai yra porų, kur partnerių interesai, pomėgiai, norai labai stipriai skiriasi. Bet tie žmonės yra taip išmokyti, kad “pora visada turi leisti laiką kartu”, todėl atostogų metu ieško “kompromisų”, kurie… neatneša laimės nė vienai pusei.
Tada jie kenčia, kankinasi, kankina vienas kitą. Ir net neleidžia sau minties, kad galima būtų paatostogauti PO VIENĄ.
Matau tokių žmonių keliaudama. Lietuvių, beje, ypač daug. Dažniausiai palaikydami mane užsieniete, jie prie manęs labai drąsiai niaujasi, ūdija ir koneveikia vienas kitą, menkina, žemina… Prikaupę tiek pykčio vienas ant kito, tiek nuoskaudų – bet sukandę dantis “atostogauja” dviese. Nes “taip reikia”.
😞
Pamenu, vienoje moterų grupėje viena dalyvė buvo pervargusi ir prikaupusi labai daug pykčio ant savo vyro ir kolegų, ir jau norėjo si*sti visus ten kur r*skių laivą. Kai ji paklausė, ką jai daryt, spontaniškai išpyškinau:
– Kiekvienąsyk, kai viskas imdavo eiti blogyn namuose ar darbe, aš viena išvažiuodavau į sanatoriją ar SPA. Išsiplėšus iš buities, pabuvus su savim, išsimiegojus, išjudėjus užstingimus, išsikrovus žygiuose po miškus, išprakaitavus pirtyse, masažo meistrėms išminkius skaudulius, kiekvienąsyk grįždavau namo nauju žmogumi… Viskas tada atrodydavo kitaip – įveikiama, išdiskutuojama, išsprendžiama.
– KĄ?! – negalėjo patikėti ji. – Į SPA važiuodavai VIENA?!
– Taip. Visada.
– Neįsivaizduoju, kaip taip galima… – buvo pakraupusi ji.
Bet kartais mes juk ir tampam pikti, pavargę, kupini sumaišties, agresijos ar kartėlio BŪTENT TODĖL, kad neleidžiam sau pabūti su pačiais savimi.
Žmonės, kurie dar niekada nebandė, neįsivaizduoja, kaip gera gali būti paatostogauti – KAD IR VIENĄ DIENĄ – su pačiu savimi. Klausant savęs, išgirstant save, gerbiant savo vidinį pasaulį, savo poreikius, norus – – ir juos pildant.
To šįsyk ir linkiu ❤️