Susipažinkite: Annette. Ji laisvai kalba trimis kalbomis, jos bibliotekoje – 5000 knygų. Ir atrodo ji stulbinančiai. Nors jai – jau virš 70. „Ai, čia tiesiog geri genai,” – jau įsivaizduoju, kaip kas nors susiraukęs numotų ranka, maždaug – nesvaikim
. Čia tokie genai… Na, jei kalbame apie Annette genus – tai jie tikrai ypatingi: Annette mama mirė nuo krūties vėžio sulaukusi vos 47, močiutė – nuo to paties sulaukusi vos 36, močiutės seserys taip pat anksti buvo pakirstos šios ligos. Diabetas giminėje taip pat buvo dažnas svetys – juo sirgo senelis, teta. Tačiau jos giminė noriai kirto mėsą, jei kiaulę – tai nuo knyslės ligi kanopų. O Annette yra vegetarė jau daugiau nei pusę amžiaus, ir veganė – beveik tris dešimtmečius. Sveikut sveikutėlė – ji net nepamena, kada pastarąjį sykį sirgo gripu.
Genai ir giminės ligų istorija yra lyg užtaisytas ginklas, sako Annette. Gyvenimo būdo pasirinkimai lemia, ar paleisim kulką, ar ne. Herojė prideda, kad ne kiekvienas turi gyventi taip, kaip ji, užvis svarbiausia apskritai tobulinti mitybą, nes ligoninės jau perpildytos žmonių, kasančių sau kapo duobę… šakutėmis.
Aš asmeniškai manau, čia svarbiausia ne tai, kaip pritrenkiančiai atrodo jos veidas, kaklas, jos talija, jos pūpsančios krūtys ir pašėlusiai daili subinė – tokiuose metuose. Ir kad visa tai atrodo taip natūraliai, o ne dėl to, kad dešimt sykių pjauta, siūta, tempta, adyta, tvarkyta, prikišta, pripūsta, nušlifuota. Manau, svarbiausia vis tik ne užpakalis.
🙂
Svarbiausia, kad Annette yra sveika, skaidraus proto, geros nuotaikos, rami, radusi savo gyvenimo džiaugsmą ir savo gyvenimo prasmę, o jos visomis prasmėmis blaivi galva veikia puikiai.
– You know, it’s really about not JUST SURVIVE. That’s not what I’m about – because many people are doing that. But I want to THRIVE. And that’s what I’m doing. For real.
Daugelis mūsų pažįstame teisuolių žaliavalgių, surūgusiais veidais pamokslaujančių kitiems. Manau, jie daro klaikią meškos paslaugą sveikai gyvensenai, nuo jos atstumdami dešimtis žmonių.
O tokie žmonės kaip Annette, įtariu, neprašyti niekam nieko neaiškina. Mano įtarimą patvirtina tekstas nuorodoje.
Štai jos vyras pasirinko nebūti vegetaru, nes jam trūko vietų, kur galėtų vegetariškai užkąsti darbinių susitikimų metu. Dabar, nors yra viso labo devyneriais metais už ją vyresnis, vyras atrodo daug seniau: nepažįstamieji dažniau juos palaiko tėvu ir dukra ar net seneliu ir anūke, nei vyru ir žmona.
Maža to, jos vyras ne tik laikosi „tradicinės amerikietiškos dietos” – t.y. maitinasi kaip vidutinis amerikietis, bet ir geria vaistus – nuo diabeto, nuo cholesterolio ir aukšto kraujo spaudimo.
„Mes – du laisvi žmonės, jis savuosius pasirinkimus daro pats,” – šios dienos herojė teigia, kad kiekvienas atsakingas už save.
Aš taip ir įtariau. Kad teisingus pasirinkimus padarę žmonės tiesiog gyvena taip, kaip jiems gyvenasi, kaip jie jaučiasi gerai, nemėgindami kito „atversti” per jėgą. Gyvena ir mėgaujasi. Ir žydi. Šito nepaneigsi.
: )
Prisipažinsiu: pati pirmaisiais mėnesiais po to, kai atsisakiau mėsos ir alkoholio, norėjau, kad visas pasaulis patirtų tą patį – lengvumo jausmą, jėgų antplūdį, kūno valymosi ir lengvėjimo malonumą. Tad iš dalies suprantu tuos, kurie bando „atversti” į sveiką gyvenimo būdą kitus. Ir aš norėjau, kad brangiausi, artimiausi, svarbiausi mano gyvenimo žmonės jaustųsi taip pat gerai. Nes mane labai nuoširdžiai sukrėtė PRIEŠ ir PO skirtumas. Toks drastiškas buvo mano fizinės savijautos pagerėjimas.
Dabar tokia būsena tapo natūralia. Jaustis gerai fiziškai man tapo savaime suprantama. Beje, pastebėjau, kad mano gyvenimo žmonės dabar valgo daug mažiau mėsos ir suvartoja daug daug sykių mažiau alkoholio, nei anksčiau. Nors aš tikrai eidama į svečius nesakau „slėpkit mėsas ir savo tekilos butelius, ateina gnida vegetarė!” Lygiai taip pat ir namuose nesakau, „draudžiu šiame šaldytuve laikyti dėl Tavo lėkštės nukankintų gyvūnų palaikus!”
Tikrai ne. Žinoma, aš mėsos namuose negaminu, sodyboje taip pat – kitiems, kaip ir sau, ruošiu tik vegetariškus patiekalus. Tačiau niekada nesusireikšminu kompanijose, nedejuoju ir nepamokslauju kažkam, tuo metu kramtančiam šašlyką.
Viskas vyksta kažkaip natūraliai. Pastebiu, kad žmonės užsikrečia vegetarizmo idėja ar bent jau mintimi, kad net jei nesi vegetaras – galbūt nebūtina valgyti mėsą keturis kartus per parą. Gal jos užtektų kelis sykius per savaitę. Ir tai jau sukuria savijautos pokyčių. Pavyzdžiui, mano giminaičiai negali atsistebėti, kaip lengvai žmogus gali jaustis po vegetariškų pietų.
Man, pasirinkus vegetarišką mitybą ir abstinentišką gyvenimo būdą, be jokių pastangų sutirpo dešimt kilogramų – maniau, su tokiu aukštu mano ūgiu tie dešimt kilogramų yra niekis ir liks nepastebėti, tačiau pastaruoju metu sulaukiu daug komplimentų iš žmonių, sutiktų po ilgesnio laiko. Labai išskaistėjo veido oda, sustiprėjo plaukai, sutvirtėjo nagai, pagreitėjo medžiagų apykaita, pagerėjo miegas, emocijos yra daug stabilesnės, mano gyvenime yra daug daugiau ramybės ir daug daugiau mažų džiaugsmo akimirkų. Iš tiesų atradimus galėčiau vardinti ir vardinti.
Tiesą sakant, nesijaučiu kažko atsisakiusi. Jaučiuosi padariusi sau pačiai labai naudingą pasirinkimą ir jaučiuosi gavusi labai daug mainais.
Tiems, kurie:
– jaučiasi apsunkę, mieguisti, vangūs,
– stokoja geros nuotaikos ir noro veikti,
– lyg ir nori kažką veikti, tačiau stinga fizinių jėgų,
– sunkiai užmiega, prabudinėja miegodami ir atsibunda vis dar pavargę,
– yra lengvai išmušami iš vėžių, įnervinami,
– pastebi, kad vis lengviau kaupiasi svoris ir vis sunkiau krinta kažką dėl to darant,
– skundžiasi lėtėjančia medžiagų apykaita,
– prakaituoja nuo karščio ir iš streso,
– tiesiog nejaukiai jaučiasi savo kūne,
– norėtų švaresnės, lygesnės, skaistesnės odos,
– jaučia, kad „prastai girdi” save, savo poreikius, savo norus,
– yra kamuojami nepaaiškinamo kaltės, baimės jausmo,
– ir tiems, kuriems atrodo, kad viskas gerai, bet „iki pilnos laimės dar kažko trūksta”, aš nuoširdžiai rekomenduoju padaryti mažytį eksperimentą: pabandyti vieną mėnesį nugyventi vegetariškai ir abstinentiškai.
Be jokių kraštutinių pažadų: „daugiau niekada” ar „būtinai ištversiu lygiai mėnesį”. Jei žiūrėsit į tai lengvai, be įtampos, kaip į žaidimą, tyrinėjimą – esu tikra, atrasite daug daugiau džiaugsmo, nei tariamų praradimų. Tradiciškai siūlau pasikviesti ką nors į kompaniją: lieknėti norinčią, tačiau neva valios neturinčią draugę, kiekvieną pirmadienį audringą savaitgalį apraudančią kolegę, alaus pilvą užsiauginusį vyrą ar tėtį. Pasikvieskit tuos, kuriuos mylit. Šiame eksperimente pralošti neįmanoma. Jei kažkas bijo dėl „mažakraujystės”, kuria dažniausiai ir gąsdinami vegetarai – tai per mėnesį, juoba kertant šviežią maistą, ji jums tikrai nespės pasireikšti. O švaresnis, lengvesnis kūnas, gražėjantis veidas, blaivesnė sąmonė, stabilesnės emocijos, rimstantis protas ir augantis kūrybiškumas – kam tai galėtų pakenkti? Na, taip, gal į šį eksperimentą nekvieskit priešų!
😀
Esu tikra, kad skirtumą PRIEŠ ir PO pajusite dar smagesnį, nei pajutau aš. Savąjį eksperimentą pradėjau vasario pradžioje ir per kelias savaites pasijutau taip gerai, kad supratau, jog tęsti norėsiu be galo. Nepaisant to, kad buvo žiema: trumpos dienos, vaisiai ir daržovės prekybos centruose – šlapios vatos skonio, o ir vakaroti juk „įprasta” žiemą su karštu vynu… Jums pasisekė labiau. Vasarą mūsų miškuose sirpte sirpo uogos, rudeniop prinoko daržovės ir vaisiai, nugaras vis dar šildo saulė. Judėjimas, miškų takai grybaujant, grynas oras, žaluma, taika ore – atrodo, pati gamta daro viską, kad pasijustume geriau. Mums tereikia priimti šias dovanas ir elgtis su jomis sąmoningai.
Kaip mus pasiekianti informacija ir mūsų pačių žodžiai sudaro mūsų sąmonės kūną – ligotą arba tvirtą, baikštų arba drąsų, įsitempusį arba ramų, – taip ir mūsų maistas kuria mūsų kūnus: sustingusius ar lanksčius, sudribusius ar stangrius, sergančius ar spinduliuojančius gyvybe ir sveikata.
„Būk geras savo kūnui, ir Tavo kūnas bus geras Tau,” – radau parašyta kažkur internete, skaitinėdama apie Annette. Mano atradimai tikrai nublanksta greta šios damos!
: )
Tačiau – juk iš tiesų jie dar tik prasideda.
Apie Annette, jos požiūrį ir jos racioną galit pasiskaityti daugiau:
http://www.miaminewtimes.com/restaurants/bombshell-70-year-old-raw-vegan-annette-larkins-leads-us-to-fountain-of-youth-6569585