Jau pustrečios valandos Advento tyloje darydama generalinę tvarką namuose, pritrūkstu šventiško įkvėpimo, tad ant treningų užsitempiu ilgaaulius kablus iki kelių (o kas man), ir išeinu atsikvėpti į balkoną. Ir mūsų gatvėje pamatau kalėdinės karštinės nukamuotą trijulę.
Tėtis neša į tinklą įvilktą eglutę. Vienas mažas pipiras pėdina priekyje. O kitas, dar visai visai mažas grybukas, eina iš paskos. Mažasis grybukas ir taip eina labai lėtai, nes greičiausiai dar ne taip seniai pramoko savom kojom vaikščiot, tačiau eisenos greitį dar labai stipriai lėtina jo noras užsukt pastovėt į kiekvieną balutę pakeliui. Tad grybukas eina lėtais zigzagais, pareigingai įlipdamas į kiekvieną balą ir pamaldžiai pastovėdamas joje nudelbęs kepurėtą galvą.
Didesnysis, bet vis tiek ne ką didesnis pipiras gi jaučia šventą pareigą pritūpti prie murzinos pusnies likučių, sulipdyti (kiek įžiūriu iš ketvirto aukšto, plikom rankom) gniūžtę, ir sviesti ją į viršų. Tada, žinoma, reikia lipdyti antrą.
Tėtis su eglute trypiniuoja, kažką sako grybukui, grybukas nenorom eina, pipiras svaido gniūžtes ir žiūri, kaip tos tyška. Priėję perėją, jie sulaukia žalios šviesoforo šviesos – tėtis perima eglutę į kitą ranką, o dešinę duoda grybukui. Čia grybukui jau visiškai nesinori eiti, gal tiesiog pavargo tos mažos kojos botuose, tad tėtis grybuką tiesiog tysia už kapišono, o nuo gatvės vidurio – ima už pakarpos ir neša. Grybukas paleidžia dūdas.
Graudi ir juokinga, lėta ir iškilminga Kūčių išvakarių eisena tolsta gatve, man ją toliau užstoja kaimynų balkonas, tegirdžiu grybuko raudą.
Laimingų tau švenčių, žmogau su eglute, laimingų jums švenčių, pipire ir grybuk, laimingų švenčių jūsų mamai, ir visiems kitiems, įsisukusiems į kalėdinių rūpesčių sūkurį.
Prisiminkit, kad patys esat didžiausios dovanos vieni kitiems. Brangiausios ar kukliausios eglutės, iškepę ar prisvilę pyragai, vykę ar nevykę pirkiniai, iškentėti jūsų ilgose eilėse ar išderinę jūsų dienotvarkę, kai juos galbūt vėlavo pristatyti kurjeriai, iščiustyti ar taip ir nespėti sutvarkyti namai, prašmatnios kalėdinės dekoracijos ar iš vaikystės saugomi eglutės žaisliukai – visa tai tėra detalės.
Jūs nesate detalės.
Ir jūsų artimieji nėra tik detalės.
Šiltų, šviesių ir lengvų šventų Kūčių.
