Šiandien gavau laišką iš EŽD eksperimento dalyvės – tokiais laiškais noriu pamosuoti prieš nosį didžiausiems skeptikams, kurie sako, „svajok nesvajojęs, norėk nenorėjęs, niekas nesipildo…” – broleliai, o ką jūs į tai:
„Susiradau žinutę FB paskyroje, kada Jums rašiau padėką už tai ką rašot, už tai, kad rašot. Dėkojau už jaunaties pratimų aprašymą. Tos mano žinutės data – 2014-08-25. Turėjau nuostabų laiką ir jausmą vizijoje. Šiandien yra 2016-07-04. Ta vizija tapo realybe 🙂 Taip, praėjo beveik 2 metai, bet palaukti vertėjo 🙂
Prisisvajojau tiesiogine to žodžio prasme 🙂 Namukas savo forma, dydžiu, spalvomis yra lygiai toks, kokį mačiau ir aprašiau. Kiemas, vartai, įėjimas, koridorius, virtuvė, kuriais vaikščiojau vizijoje – viskas taip ir išsipildė! Ir erdvė aplink, pieva ta pati…. Smagu vakare stebėti gandrą, braidantį po kiemą, skaičiuotis gandriukus lizde, stebėti šeimynos gyvenimą, pasilabinti su kaimynų šunimis, net išlaisvinti daržą nuo piktžolių smagu :))
Aišku, po jaunaties pratimo sekė dar ir kitos žinutės, veiksmai Visatai 🙂 atitinkamai pakeisti visi slaptažodžiai, darbo pašto paveiksliuko pakeitimas, kasdieninis skelbimų sekimas, ieškojimas, lyginimas… Ir šio namuko radimas visiškai atsitiktinai – jie apsiriko įrašyti rajoną! O aš kaip tik sugalvojau palyginti gretimo rajono kainas 🙂 Ir štai, pirmą kartą įžengus aplankė déjà vu jausmas :))
Tiesa, ir mano darbovietė per tą laiką pasikeitė į lygiai tokią, iš kokios grįžinėjau namo vizijoje 🙂
Na, dar ne viskas iš tos vizijos išsipildė, bet netrukus juk vėl jaunatis prasidės! Jau laukiu jos, laukiu susitikimo su savo svajonėmis 🙂P.S. dalyvavau EŽD eksperimente, karts nuo karto grįžtu prie kai kurių savaičių užduočių. Tikiu, kad ir apie šiuos pokyčius dar parašysiu. O dabar laukiu nesulaukiu ir nuostatų keitimo praktikos.
Ačiū ir linkėjimai!”
Kas ieško – tas randa. Kas sėja – tas pjauna. Kas duoda – tas turi. Kas tiki – sulaukia.
Atrodo, taip paprasta, tačiau man gera būti tuo priminimu virtualiuose tyruose, kad svajoti verta. Na o kadangi šiandien Jaunatis – kviečiu pasiryžti ir skirti nors vieną vienutėlę valandą savo svajonėms, norams, ketinimams. Ne kalbomis, kurios tik išdegins ketinimo energiją, o tyliais veiksmais, pripildysiančiais jūsų minčių erdvę gaivaus oro, o norus – jėgos.
Jei dar turite energijos, bent simboliškai aptvarkykite namus. Grandioziniams tvarkymosi maratonams per Jaunatį, sakoma, ne metas, tačiau jei nebūnu spėjusi to padaryti išvakarėse, tuomet jau per pačią Jaunatį bent jau išsiplaunu grindis. Sakoma, kad nešvaroje slepiasi tamsieji astralai, tempiantys žmogų žemyn: į tinginystę, į pavydą, į vangumą, į lepšiškumą. Tikrai nesu sutikusi jokių piktų nykštukų dulkių tumuluose po sofa, tačiau kiekvienąsyk susitvarkius namus man atrodo, kad prašviesėja ne tik akyse, bet ir sieloje.
Išsimaudykite. Išsiplaukite galvą. Kūno švara man asmeniškai neatsiejama nuo minčių švaros, ir atvirkščiai. Turbūt ne veltui švaros ritualai tiek tūkstantmečių turi tiek svarbos ir pagoniškuose, ir indėniškuose tikėjimuose, ir krikščionybėje, ir Vedose. Pabandykite įsivaizduoti žmogų, kuris bando sutikti Jaunaties vakarą apkuistuose namuose apmusijusiais langais, prie trupiniuoto stalo, nesiprausęs, priprakaituotais drabužiais, riebaluotais plaukais… mažoka įkvėpimo. Maži ir sparnai svajonėms.
Pasipuoškite. Net jei kurį laiką sau nepatinkate – patikite sau šį vakarą. Net jei kelias dienas niekur nėjote iš namų – kai išsimaudysite, pasipuoškite. Apsivilkite švarius drabužius, su kuriais sau patinkate, su kuriais gerai jaučiatės. Prisiminkite mėgstamus papuošalus, net jei jie namų sąlygomis atrodo labai prabangūs – na ir kas? Kas blogiausio gali nutikti? Kaimynė ateis pasiskolinti atsuktuvo ir pamatys? Ir? (Man, tiesą sakant, būtų smagiau, jei mane kaimynė netikėtai pamatytų pasipuošusią, nei su nuskalbtu džemperiu ir apsivėlusiomis vilnonėmis kojinėmis, kaip yra nutikę.)
Pasidažykite. Nekalbu apie vakarinį ar juoba „vestuvinį” makiažą, tačiau tolygesnė veido spalva, ryškesnės akys, lūpos tikrai pridės nuotaikos. Jei jūsų Jaunaties svarbiausias tikslas – per ateinantį mėnesį mokytis mylėti ir gerbti save, pasidažykite. Tiesa, jei jūs vyras, galite šį punktą praleisti. : )
Pasikvėpinkite. O kodėl gi ne?
Atrodytų, tokie maži, paprasti dalykai – sutvarkyti namai, dušas, keli brūkštelėjimai akių tušu, mėgstamas drabužis, geras asociacijas keliantis kvapas. Tačiau tie maži dalykai tampa labai dideliais ir galingais impulsais, padedančiais susikurti visiškai kitą vakaro nuotaiką. Tada jau daug lengviau išjausti tai, ko norime.
Išjauskite. Jei šiandien jums stinga pilnatvės santykiuose – išjauskite ją.
Jei šiandien jaučiate stygių – išjauskite klestėjimą. Apsivilkite brangiausius drabužius, jei to reikės, jei tai padės jums jausti kokybę ir gyvenimo gausą.
Jei trokštate naujų namų – žiūrėkite į juos nuotraukose, įsivaizduokite juos.
Jei trokštate keliauti – žiūrėkite dokumentinius kadrus iš šalių, kurias norite aplankyti.
Jei šiandien alkstate artumo vienumoje – išjauskite sau tobulus santykius.
Tik aš siūlyčiau nesirišti prie konkretaus („įsižiūrėto”) žmogaus, jei nesate sukūrę šiuo metu jau puoselėjamų santykių (santykiai „jis sakė, kad jau tuoj paliks žmoną” nesiskaito).
Mes neturime teisės svajoti už kitą, o santykiams reikia dviejų noro. Tačiau galite išjausti save santykiuose ir be kito žmogaus paveikslo konkretizavimo – galite galvoti apie tai, kaip elgtumėtės tokį vakarą, ką veiktumėte, ką ruoštumėte vakarienei, kaip dengtumėte stalą… ir galite visa tai padaryti. Tik įsivaizduodami, kad kažkas yra šalia. Veikia fenomenaliai – sakau ir iš savo, ir iš Nuostatų keitimo dirbtuvių dalyvių patirties. Iš tiesų gana dažnai mums užtenka viso labo pažaisti, kad išsiųstume Visatai tinkamą žinutę.
O tada…
Pasiimkite baltą lapą, rašiklį, ir… aprašykite svajonę. Leiskite jai jus plukdyti, skraidinti, vesti. Išjauskite ją kiekviena savo kūno ląstele. Tai greičiausiai jau ne sykį darėte – netyčia ir sąmoningai, intuityviai ar po mano seminarų. O gal kažkas iš jūsų būtent tam – svajonės aprašymui – pristigo įkvėpimo ar drąsos, gal ryškesnės vizijos, gal nuotaikos.
Pabandykite tai daryti dabar. Ne rytoj, ne kai pažiūrėsit sopulingą TV laidą, ne kai perskaitysit dar vieną pagiežingą žymaus žmogaus FB įrašą. Dabar. Sakoma, kad geriausias laikas sodinti medį buvo prieš daug metų arba dabar. Dabar yra geriausias laikas sėti ateitį.
Įsivaizduokite Jaunatį kaip purią, derlingą žemę, į kurią sėjate sėklą. Ką norite sėti – pagiežą ar džiaugsmą? Pavydą ar gero linkėjimą? Baimes ar ketinimus? Skundus ar atsakomybę? Išgeibimą ar valią?
Ką pasėsime – tą ir pjausime. Anksčiau ar vėliau. Kiekvieną savaitę sulaukiu laiškų iš savo seminarų ir nuotolinių praktikų dalyvių – jie džiūgauja dėl pakeistų darbų, išaugusių pajamų, įsigytų svajonių namų, sukurtų ar po krizių išsaugotų santykių, netgi pradėtų vaikų. Jie dažnai man dėkoja, tačiau iš tiesų tai aš kaskart padėkoju jiems ir mintyse nukeliu kepurę – už tai, kad jie ne tik pasėdėjo seminare, ne tik paskaitė laišką, bet ir veikė. Juk visa, ką jie susikūrė, susikūrė patys. Jie tiesiog sėjo. Ir jiems tiesiog derėjo.
: )
Aš nieko nepadariau. Aš nepakeičiau jūsų šefo, neįtaisiau jūsų į naują darbą, nemoku jums atlyginimo, nesuprojektavau jums namo, nemūrijau jo pamatų, nedengiau stogo, nerengiau jums poros terapijos ir tikrai negydau nevaisingumo. Tai jūs padarėte. Aš su jumis tik pasidalinau informacija savo seminare ar nuotolinėje praktikoje. Ir man pačiai didelis malonumas stebėti, ką jūs su ta informacija padarote be jokios mano pagalbos.
Nesėsime – nepjausime. Tai laisvas pasirinkimas. Galime tokį svarbų, ypatingą Jaunaties vakarą pasiimti TV pultelį ir įsijungti eilinę kartojamą TV laidą su egzaltuota vedėja, prisisodinusia ant sofutės studijoje tuntą aukų balsais bėdavojančių žmonių ir gailiai dūsaujančią drauge su jais.
Kaip nuo šitokio laiko leidimo pagerės mūsų pačių gyvenimas?
Kaip nuo šito praturtės mūsų sąmonė, mūsų idėjų laukas, mūsų realybė?
Kam toks vakaras mus įkvėps rytoj?
Aha. Turbūt nedaug kam.
Tačiau jei patys pasirinkome nesėti ir nepjauti, gal neieškokime kaltų, kad niekas nedygsta.
: )
Išduosiu mažą paslaptį: kiekvienas vakaras yra truputį Jaunatis. Kiekvieną vakarą galime įsijungti prisidažiusią dūsautoją-vedėją su jos svečiais ant sofos. Ir lygiai taip pat kiekvieną vakarą galime įsijungti savo gyvenimą.
Žmogus, kuris paspaudžia pultelį, yra žmogus, kurį matote veidrodyje.
Tad bent jau tokį vakarą – sėkime, o ne sėdėkime prieš TV. Ir didžiausias stebuklas slypi sėklos pasirinkime, visa kita – tik priedai. Šį vakarą linkiu išsirinkti pačias kokybiškiausias svajonių sėklas – jau tiek subrendusias, kad daigai šautų viršun be ilgų laistymų ir trąšų.
Turėkite drąsos tiek svajonėse, tiek veiksmuose jas verčiant realybe.
Tada derės. Derės taip, kad gal net užsimanysite man parašyti laišką.
To ir linkiu.
(Nes labai, labai mėgstu tokius laiškus skaityti.)
: )
