Medus mano širdžiai yra tokie laiškai, atkeliaujantys gerokai po to, kai kadų kadais užsibaigė šios EŽD eksperimento grupės darbas. Yra tokių seminarų ir eksperimento dalyvių, kurios man rašo praėjus pusmečiui, metams, kartais ir dvejiems nuo pirmojo mūsų susitikimo. Aš manau, tai liudija apie savarankiškos veiklos tęstinumą ir yra geriausias įrodymas, kad veikia tai, ką veikiame mes.
Euforija, „praregėjimo” jausmas, labai stiprus įkvėpimas veikti lydi nemažą dalį žmonių, tačiau taip juk nutinka po daugelio seminarų, daugelio gyvų susitikimų – kartais dalyviai, grįžę į mano seminarą antrą kartą, labai gražiai parašo, „šįkart many mažiau skraidymo padebesiais, bet kur kas daugiau sveiko proto ir veiksmo realybėje.” Be galo gera žinoti, kad įkvėpimas nėra trumpalaikis ir kad jis panaudojamas praktiškai.
Nuoširdžiai dėkoju šio laiško autorei ir kitoms bei kitiems, po ilgėlesnio laiko parašantiems man apie vykstančius pokyčius.
Tai, kas vyksta žmonių gyvenimuose, susitvarkius informacinę erdvę, kalbą ir galiausiai mintis, gali būti paaiškinama ir mokslu, ir senomis dvasinėmis tiesiomis, pradedant Biblija ir baigiant budistiniais tekstais. Pati pastaraisiais metais vis daugiau patvirtinimų atrandu Vedų mokymuose.
Tačiau kartais tiesiog gera žinoti, kad žmonės turėjo naudos, ir kad naudos turėjo ne jie vieni – anksčiau ar vėliau tai paliečia jų artimuosius, draugus, kolegas. Sąmoningumas pačia geriausia šio žodžio prasme yra užkrečiamas:
Sveiki, miela Ilze 🙂
Sveikinu Jus su prasidėjusiais Naujaisiais Metais! Linkiu Jums gerų metų, svajonių, idėjų, augimo, darnos, gerovės. Dar kartą noriu padėkoti Likimui ir Jums, kad sutikau Jus, kad išgirdau, kad pradėjau ir mokausi gyventi taip, kaip noriu, kad gyvenimas, Likimas, Erdvė, Visata apdovanojo mane nuostabiausiomis dovanomis: žmonėmis, svajonėmis ir jų išsipildymais, praregėjimais. Džiaugiuosi ir esu labai laiminga, kad išmokau tas dovanas atrasti, suprasti ir įvertinti. Kad išmokau dalintis, taip patirdama dar daugiau džiaugsmo, kad susilaukiu žmonių vertinimo, jog net kažkaip ypatingai nesistengdama gebu įkvėpti ir paskatinti kitus tiesiog savo pavyzdžiu ir buvimu šalia 🙂 Juk tai didžiausios dovanos!
Na, o po devynių savaičių eksperimento pradėtos afirmacijos išsipildė VISOS! Ar galit patikėti? Jau anksčiau rašiau Jums apie savo patirtus stebuklus ir pokyčius gyvenime, buvo dar keli norai, darbai, kurie dar buvo veiksme ir sunkiai įtikėtini (dėl esamos realios situacijos), bet aš labai labai tikėjau, stengiausi ir dirbau žodžiais ta linkme. Ir likus iki metų pabaigos 10 dienų išsipildė paskutinės, tiesiog per savaitę 🙂 Pumt pumt pumt pabiro tarsi kokie obuoliai derlingą rudenį ar auksinės žvaigždės iš rugpjūčio dangaus! Taip ir stoviu išsižiojusi iš netikėtumo ir žibančiomis akimis iš nuostabos ir suvokimo, kad jokių ribų nėra, kad įmanoma VISKAS! Tik mūsų norai turi būti pamatuoti, nuoširdūs, o ne tuščios ambicijos.
Miela Ilze, esu labai labai laiminga ir prabėgus beveik metams nuo mūsų susitikimo galiu Jums pasakyti, kad man artimi žmonės sako, jog aš pasikeičiau 100 proc. Kad esu tiesiog spindinti, šviesi ir kažkokia ypatinga 🙂 Todėl Naujųjų Metų naktį ir dieną dėlioju tolimesnius savo planus, atrandu ir įgarsinu norus, kurie bus mano artimiausio pusmečio ir metų pagrindiniai tikslai, siekiant gerovės, vidinės šviesos, harmonijos ir dvasinio augimo. Tiesiog noriu taip gyventi, nebegaliu gyventi pasyviai 🙂
Tad visa širdimi sveikinu Jus ir linkiu viso ko geriausio!
Į ką norėčiau atkreipti dėmesį – šį moteris kantriai, sąžiningai, nuoširdžiai dirbo su savimi.
Ji nerašinėdavo man kiekvieną savaitę negatyvo ir dejonių kupinų laiškų, „nieko nepastebėjau, nieko nepajutau, nesipildo, norisi viską mesti…”
Ji nesinaudojo mano pašto dėžute kaip nemokama psichologinės pagalbos linija, savaitė po savaitės pildama ten ilgus metus kauptus skaudulius ir liedama tulžį, iš tiesų skirtą vyrui / šefui / draugei / mamai / savo kūnui.
Ji nemanė, kad už keliasdešimt eurų nusipirko „karmos valymą” ir dabar turi žirti stebuklai iš dangaus jai pačiai nieko nedarant.
Deja, taip ištisus metus elgdavosi kai kurie EŽD eksperimento dalyviai (su kuriais anuomet dirbdavau nemokamai), tačiau, kaip parodė praktika, tie, kurie taip elgdavosi, iš tiesų tik gaišdavo laiką – tiek savo, tiek mano.
Atėjo diena, kai su tokiais žmonėmis dirbti tiesiog atsisakiau.
O ši moteris tiesiog taikė gautas žinias – nuosekliai, tikėdama tuo, ką daro. Su pagarba savo pačios pastangoms.
Ir ji tęsė pradėtus darbus – savarankiškai, netampydama manęs už skverno, nemanipuliuodama.
Tai, ką ji susikūrė, yra jos pačios sodo vaisiai.
Ačiū jai už gražų darbą savame sode.
Būna, kad tuo pačiu metu skirtingais keliais mane pasiekianti informacija tarsi „kalbasi” tarpusavyje, rezonuoja. Praktiškai tuo pat metu, kai gavau šį jau ilgametės EŽD eksperimento dalyvės laišką, pas mane atkeliavo ir šios citatos – jos buvo atsiųstos man į paštą vienos mano bičiulės ir, mano manymu, gerai atsiliepia į aukščiau publikuotą laišką:
Rabis Nachman iš Bratislavos apie Dievo Žodį ir maldą:
„Dievas įsako mums kelti savo širdis į Jį – Esantį Aukštybėse; bet mūsų širdys yra iš akmens – sunkaus akmens. Taip kad tampa neįmanoma kelti širdį Dievop.
Nebent kas paimtų kūjį ir sutrupintų akmeninę širdį. Tada, imdamas nuolaužas vieną po kitos, jis galėtų kelti savo širdį į Dievą.
Ir štai – kūjis yra mūsų kalba.”Biblija. Patarlių 18:21
„Mirtis ir gyvenimas – liežuvio galioje, ir kas su juo sutaria, tas valgys jo vaisius.”
O štai kelios citatos iš mano dabar skaitomos knygos, pagrįstos Vedomis:
„Sąmonės išvalymas padeda sutarti su aplinkiniais. (…) Pasiekęs švaros (tikrojo teisingumo) būklę, žmogus aiškiai mato savo gyvenimo tikslą, supranta aplinkinių žmonių ketinimus, blaiviai vertina situaciją, gerėja jo atmintis ir savo praeities bei ateities suvokimas.”
„Harmoningai sąveikaudami su žmogumi, pozityviai nusiteikę, galime jam padėti ištaisyti jo trūkumus. Tam reikia pradėti harmoningai bendrauti, o jau paskui į žmogaus protą pateks informacija apie tai, kaip save pakeisti.”
„Kiekvienas žmogus atsakingas už savo gyvenimą, už savo likimą. Anaiptol ne atsitiktinumas, kad žmogus, kuris nedirba su savimi, degraduoja.”
„Tas, kuris švelniai rūpinasi kitais, kaip atsaką gauna švelnų rūpestį, o kaip rezultatą – švelnų likimą. Dėl rūpinimosi kitais jo gyvenimo sąlygos gerėja tarsi savaime.”
„Ramybė – požymis, rodantis, kad žmogus eina teisingu keliu.”
Oleg Torsunov, „Charakteris ir sėkmė”
Noriu nuoširdžiai padėkoti žmonėms, parašantiems man prabėgus kiek daugiau laiko po seminarų ar EŽD eksperimento. Yra tokių, kurie atsiliepia prabėgus pusmečiui, yra tokių, kurie atsiliepia prabėgus metams ar net dvejiems. Man labai brangūs ir vertingi jų pasidalinimai, prisipažinimai, įžvalgos.
Visi mes evoliucionuojame skirtingu greičiu. Dalis žmonių, ypač paklausę entuziastingų bičiulių istorijų arba paskaitę kitų žmonių atsiliepimų, nusivilia, kad jie taip greitai keisti įpročių negali, ir kad išoriniai pokyčiai jiems vyksta lėčiau. Tačiau šiame dėl greičio išprotėjusiame pasaulyje, greito maisto, greitų santykių, greitų kreditų ir greitų skyrybų fone, kartais pamirštame, kad greitai – tai nebūtinai gerai ar geriausiai.
Lėtume slypi labai daug jėgos, ir žvelgdama iš laiko perspektyvos, galiu pasakyti: tie, kurie eina savu tempu nepaisydami nesėkmių ir išorinio šurmulio, rezultatus susikuria gal ne greičiausiai, tačiau tie rezultatai būna tvariausi, didžiausi ir stabiliausi.
Pats Olegas Torsunovas savo knygoje „Charakteris ir sėkmė” apie žinias ir jų įtaką mūsų gyvenimui rašo:
„Pats patikimiausias tikrinimas – tai tikrinimas laiku.”
Ačiū visiems, kurie turi kantrybės šiam – patikimiausiam – tikrinimui.