II-oji mankštų degustacijos savaitė: niūriausiems orams – 8 smagios, nuotaiką keliančios treniruotės

  By , , ,

Kai orai prasti, kai nuo “juodųjų penktadienių” ar jau ir “prieškalėdinių” eismo kamščių braška gatvės, kai lauke drėgna, žvarbu, o laiko paroje nebeužtenka pasimėgauti natūralia šviesa, darsyk primenu: ir mankštinantis namuose galima nuveikti fantastiškai daug dėl savo kūno ir proto sveikatos, stipresnio raumenyno, geresnio miego, geresnės medžiagų apykaitos ir dailesnių linijų.Šįsyk siekiau dar labiau paįvairinti mankštų assorti, todėl įtraukiau ir mankštą fascijai, ir centrinę nervų sistemą reguliuojančią jogą, ir HIIT, ir net treniruotę vandenyje: jūroje ar baseine. Taigi, jei kažkas ketinate skristi į šiltus kraštus ar lankote baseiną, galbūt norėsite pabandyti išplėsti judesių “pasiūlą” savo raumenynui. O jei kažkas seniai svajojote apie baseiną, gal tai bus papildomas akstinas pagaliau pasiryžti? Iš tiesų užsiėmusi fizinio aktyvumo tema ir pradėjusi rašyti Patreon apie dalykus, kurie mums trukdo ir padeda mankštintis, aš pati… pirmąsyk gyvenime įsigijau baseino abonementą! Taip: tam, kad patyrinėčiau, kas žmones atstumia nuo baseino lankymo, ir kas vis tik užkabina. Na… Skaitykite toliau

NAUJA: konsultacijos telefonu

  By , ,

Pastaraisiais metais į mane vienas po kito kreipiasi žmonės, susidūrę su mobingu arba instituciniu smurtu. Pajutau, kad yra ir daugiau sudėtingų temų, kuriose jau galiu dirbti: perdegimas, savo kelio paieškos, grįžimas į save po gyvenimiškų sukrėtimų, reabilitacija po ligų, taip pat ir psichologinė reabilitacija. Visiškai spontaniškai pasiūliusi sesijas telefonu vienam savo klientui, likau maloniai nustebinta gyvos pokalbio tėkmės ir to, kad net nematant pašnekovo, galima jį tikrai gerai jausti. Nutariau bent dalį savo darbo laiko skirti būtent pokalbiams: kad geriau jausčiau, kuo gyvena ir kvėpuoja mano skaitytojai, su kokiais sunkumais grumiasi, kokių žinių ir kokių know-how iš manęs laukia. Šiuo metu yra galimybė įsigyti valandos trukmės konsultaciją telefonu dieniniu arba vakariniu laiku. Konsultacijos kaina: 99 eurai. Žmonėms, kurie jau yra įsigiję bent vieną mano kursą, galioja 40 eurų nuolaida. Pokalbiui Jums asmeniškai tinkamą dieną sutarsime sms žinutėmis jau po vietos įsigijimo.Būtinai įveskite savo telefono numerį susisiekimui. Ačiū. Skaitykite toliau

Kas trukdo pamilti mankštas? II-oji klaida: nuobodulys ir motyvaciją žudanti monotonija

  By , , ,

Sveiki, toliau tyrinėju dalykus, kurie mums trukdo mankštintis reguliariai ir, priešingai, padeda tai daryti. Pastarąją savaitę rašiau apie prievartą prieš save, ir kodėl ji tikrai nėra efektyviausias būdas prisiversti (štai žodis-išdavikas) sportuoti. Jei praleidote tą tekstą, rasite jį šioje paskyroje, jo pavadinimas buvo toks: Kas trukdo pamilti mankštas? I-oji klaida: prievarta prieš save Šįsyk aptarsiu kitą, mano pajautimu, irgi labai dažną klaidą, kurią daro žmonės, bandydami integruoti fizinį aktyvumą į kasdienį savo gyvenimą. Tai monotonija. Tikrai yra žmonių, kurie gali mankštintis vienodai, nuobodžiai, kaskart taip pat, ir kurie gali dėl monotoniškų treniruočių praleisti dar kelias papildomas valandas eismo kamščiuose kas savaitę. Aš tikrai nesu tas žmogus. Kalbėdamasi su žmonėmis, kurie norėtų sportuoti, bet niekaip neįgunda daryti to reguliariai, atradau, kad treniruočių vienodumo baimė atpurto ne mane vieną. Ruošdama šį tekstą, sąmoningai nueinu į sporto klubą, kad prisiminčiau tą monotoniją ir nuobodulį. Sporto klube pusvalandį bukai žingsniuoju ant bėgimo takelio, žiūrėdama į moraliai ir… Skaitykite toliau

Kaip aš tapau valytoja

  By , , , , , ,

Kažkas nuoširdžiai bjaurėsis mano pasirinkimu, o kažkas sakys, kad tai prasmingiausia, ką galima buvo nuveikti. Būtent todėl apie tai dar truputį papasakosiu. Turiu klastingą 😅 kėslą, kad gal kažkas irgi užsimanys vieną kitą gyvenimo valandą praleisti šitaip… Taigi: Kaip ir kodėl kilo mintis “įsidarbinti” pakrančių ir jūros valytoja? Visų pirma: “valytoja” man skambėjo kažkaip labai ne atostogų dvasia. Todėl sau pačiai ilgainiui persakiau kiečiau. Aš tapau turistų palikto š ir jūroj plaukiojančio plastiko MEDŽIOTOJA. Terminatoriaus veidu. 😆 O mintis pradėti valyti pakrantes kilo… drauge su kylančia saule, tikrąja to žodžio prasme. Pirmąjį rytą Kipre išėjau sutikti saulėtekio. Vaikščiojau uolėta lavos suformuota pakrante, į kurią su nenusakoma jėga talžėsi milžiniškos bangos. Rytmečio šviesoje tiško purslai ir žėrėjo kaip skaidrūs kristalai. Buvo labai gražu. Tačiau tada pastebėjau, kad uolos nusėtos šiukšlėmis: plastikiniais buteliukais, putoplasto gabalais, vienkartiniais kavos puodeliais, gėrimų skardinėmis, tamponais ir “kūdikių servetėlėmis”. Nekalbant jau apie estetinį aspektą, kai pakrantė atrodo… Skaitykite toliau

Apie porų atostogas atskirai

  By , , , ,

“Ilze, kodėl išvažiavai atostogauti BE vyro? Gal kažkas tarp jūsų negerai?” – oi, kiek jau esu tai girdėjusi… Kadangi mūsų šeimos draugai jau ėmė laidyti juokelius, kad gal kitąmet visi drauge važiuokime į Kiprą, bet palikime namuose D., nes Ilzė taip gerai paatostogavo be jo, parašysiu, kodėl šios atostogos man buvo tokios ypatingos, ir kodėl kartais poroms LABAI VERTA paatostogauti atskirai, jei partnerių interesai ir norai skiriasi. 💬 Aš esu visiškas vandenų vaikas. Vanduo yra mano stichija, mano džiaugsmas, mano dūksmas, didžiausias Gamtos grožis. Gyvūnus labiausiai mėgstu stebėti būtent vandenyje. Man vasara – tai visų pirma maudynės ir povandeninio pasaulio stebėjimas. Vanduo man yra ta erdvė, kurioje aš natūraliai – ne prisiversdama, o žaisdama, dūkdama ir tyrinėdama – judu, mankštinuos ir stiprėju daugiausia. Po maudynių, paviršinio nardymo ar šokinėjimo per bangas miegu geriausiai. Ir sapnuoju vandenį… Todėl tiek sodyboje, kai įšyla tvenkiniai ir ežerai, tiek atostogaudama prie jūros – visur,… Skaitykite toliau

I-oji mankštų degustacijos savaitė: 8 treniruotės tinginiams, prokrastinuotojams, taupuoliams ir intravertams

  By , ,

Kasmet, po vasaros sodyboje grįžus į Vilnių, mano fizinis aktyvumas natūraliai nuvažiuoja žemyn. Sodyboj aš nuolat judu, būnu lauke, vis kažkuo užsiimu, darbuojuosi kieme, einu į žygius, plaukioju, irstausi – – ir visa tai darau ne prisiversdama, o norėdama, nes judėti įkvepia pati Gamta, žydinčios pievos, čiulbantys miškai, šilti vandenys. Tačiau mieste mane kiekvieną rudenį mane “pasveikina” keturios daugiabučio sienos, labai susitraukęs pasaulis ir urbanistinė pilkuma, kuri manęs visiškai neįkvepia judėti. Kaip tai sprendžiu? Kaip padedu sau išsaugoti motyvaciją judėti, kai tam visiškai nėra ūpo? Mankštas pradedu nuo to, kad pabandau pajusti: ko dabar labiausiai noriu? Pernai, grįžusi po vasaros, pradėjau žygius po Vilniaus miškus. Užsiplikydavau arbatos į termosą, susikraudavau kuprinę, griebdavau šiaurietiškas lazdas – ir dvi tris valandas eidavau miškais. Tai buvo tikrai labai efektyvu: žygiai miškais leisdavo išjudėti streso “sugeneruotą” energiją, išprakaituoti streso hormoną kortizolį, stiprino raumenis, padėjo valytis plaučiams ir odai, padėdavo “išvesti pasivaikščioti” ne tik kūną, bet ir… Skaitykite toliau

Kas trukdo pamilti mankštas? I-oji klaida: prievarta prieš save

  By , , ,

Vaikystėje ir paauglystėje tiesiog nekenčiau fizinio lavinimo pamokų. Nuoširdžiai nekenčiau. Man tai buvo pačios diskomfortiškiausios, nemaloniausios, didžiausią atstūmimą ir gėdą kėlusios pamokos. Buvau storas, nerangus, nelankstus vaikas. Bėgti ilgus nuotolius man buvo sunku (juoba kad savo darbo nelabai mylėjęs pirmasis mūsų klasės fizrukas mus išvarydavo iškart bėgti 3 kilometrus be jokių adekvačių pasiruošimų tam). Nesisekė man ir kiti dalykai. Net žaidimas “Kvadratas”, kai vaikai vieni kitus turi išdaužyti kamuoliu, atrodė žeminantis ir žiaurus. O persirengimo kambariai kėlė tikrą siaubą… Studijų metais, kad nereikėtų vėl išgyventi to paties, esu net “pirkusi” med. pažymą. Kitaip tariant, tuometinei savo gydytojai net daviau kyšį (ir anuometinei man tikrai labai didelį kyšį) vien tam, kad tik nereikėtų sportuoti. Tačiau šiandien yra atvirkščiai: aš jau moku pinigus tam, kad galėčiau sportuoti, o drabužiai sportui ir įvairus sportinis inventorius yra vienos didesnių kasmetinių mano išlaidų daiktams. Drauge tai turbūt ir pačios prasmingiausios mano investicijos, nes būtent šios investicijos gamina ne naujus pinigus, o… Skaitykite toliau

Košmariškos atostogos, ar geriausia kelionė gyvenime?

  By , , , , , ,

Košmariškos atostogos, kažkas sakys. Absurdas. Katorga. Ubagystė. Gal kas ir stipriau pasisakytų apie tokį atostogavimą. Rašau šias eilutes nuo jūros vandens užburkusiomis akimis. Druskų nugraužtu veidu. Taip išmirkusiais, kad net susiraukšlėjusiais pirštų galiukais. Jūržolių prisipynusiais plaukais, kurie nuo sūraus vandens ir vėjo žaibiškai tampa tragikomiška šieno kupeta. Ir pirmąsyk gyvenime ant veido įsispaudusiu trikampiu nuo nardymo kaukės, kaip štai šiame kadre. (Na, kadangi kačiukai mūsų namuose irgi dažnai mėgsta suformuoti „masonų trikampį”, laikau tai geru ženklu. 😆) Rašau šias eilutes mėlynėmis nusėtomis šlaunimis nuo baladojimosi tarpmiestiniais autobusais stovint su sunkia kuprine, maišu maudymosi rūbų ir plaukmenimis. O taip pat nuo didelių bangų mūšos ir griuvimų. Ir į povandenines uolas nubrozdintu keliu. Ištinusia lūpa nuo saulės ir vėjo iškelto herpio. Nenusakomai fiziškai pavargusi per valandų valandas trukusius povandeninius ir pakrančių žygius. Prisinervinusi filmuojant po vandeniu, nes labai nesisekė tai daryt. Skaudamu kaklu nuo nuolatinio dairymosi po vandeniu. Pririjusi jūros vandens ir… Skaitykite toliau