Pirma, dėkoju 1142 žmonėms, užpildžiusiems mano klausimyną, skirtą blaivininkams.* Tai šaunus rezultatas, turint omeny tai, kad klausimynas buvo prieinamas tik vieną dieną. Klausimynas gimė spontaniškai, kai socialiniame tinkle pasidalinau aštroku tekstu apie portalą, kuris į reportažą apie girtų smurtautojų nužudytą muzikantą sugeba įkišti tris alkoholio reklamas. Kaip tyčia, žiniasklaidoje tuo metu alkoholio tema išniro kitais rakursais: buvo svarstoma neskirti nedarbo išmokos neblaiviems, o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prabilo apie tai, kad pagalbos atsisakant alkoholio šioje šalyje laukia nei daug, nei mažai – 150 000 asmenų.
Alkoholio tema tiesiog kybojo ore, tad nutariau į ją pažvelgti iš šviesiosios pusės – patyrinėti patirtis tų, kurie alkoholio yra atsisakę. Nesu sociologė, tačiau pašėlusiai mėgstu stebėti, analizuoti, ir, jei pavyksta, inicijuoti konstruktyvius pokyčius (iš šios aistros gimė ir mano seminarai, ir virtualus EŽD eksperimentas). Konkretesni šios anketos tikslai buvo įvardinti jos aprašyme.
Galiausiai, iškart po Naujųjų Kėdainių rajone girtas tėvas į šulinį įmetė du mažamečius. Nuvilnijus audringiems raginimams sugrąžinti mirties bausmę, norėčiau pasakyti, kad ji nužudytų vaikų nebeprikels. Ir visais likusiais atvejais mirties bausmė yra sprendimas post factum. Tačiau alkoholizmo ir smurto prevencija galėtų apsaugoti kitus vaikus, šiandien, čia ir dabar, kažkur visai greta mūsų, gyvenančius su alkoholikais smurtautojais. Iš patirties pasakysiu – jų yra truputį daugiau, nei gali įsivaizduoti komfortišką gyvenimą susikūrę didžiųjų miestų gyventojai. Neįsivaizdavau, kiek, kol pati prieš ketverius mokslo metus darbo reikalais neatsiradau kaimo mokykloje.
Gera prevencija galėtų iš dalies ar visiškai apsaugoti vaikus, gyvenančius su tėvais – uždelsto veikimo bombomis, kurių šiandien Lietuvoje ir už jos ribų yra skaičius X. O viena iš prevencijos priemonių laikau švietimą. Karts nuo karto viešojoje erdvėje pasirodo didkatiškų pamokslų ar sausų verstinių straipsniūkščių apie alkoholio žalą, tačiau ar dažnai kalbama apie blaivybės naudą? Manau, mes tiesiog per retai kalbame apie tai, ką atranda ir ką išlošia alkoholio atsisakęs žmogus. Jei aš asmeniškai būčiau žinojusi, kaip stipriai keičiasi gyvenimo kokybė be svaigalų, tiek alkoholio, tiek tabako būčiau atsisakiusi daug seniau. Lygiai taip pat – jei būčiau žinojusi, su kokiu pasipriešinimu mūsų sociume susiduria abstinentai, būčiau tam geriau pasiruošusi ir galbūt net gyvai atlikusi smagių socialinių tyrimų (tarkime, gal būčiau skaičiavusi, kiek žmonių bandė mane įkalbėti gerti, kokie būdavo jų „argumentai” ir t.t.).
Todėl klausimynas buvo skirtas apžvelgti tiek blaivaus gyvenimo privalumus, tiek sunkumus. Tikiu, kad atsakymai** bus naudingi pradedantiems kitokį gyvenimą ar dar tik ketinantiems atsisakyti alkoholio. Čia apžvelgiu pagrindinius duomenis, o asmeniškesniais respondentų atsakymais ir savo patyrimais pasidalinsiu kitame tekste.
– 1 klausimas. Kiek laiko gyvenate blaiviai? –
Tarp atsakiusiųjų turime daugiau nei penktadalį naujai iškeptų blaivininkų, ir beveik po tiek pat – žmonių, kurie alkoholio yra atsisakę 1-2 ir 3-4 metus. Iš viso iki ketverių metų alkoholio nevartoja 704 respondentai, net 61,7 % apklaustųjų.
Vienas asmeninių atsakymų:
Pirmos savaitės, bet jaučiuosi daug geriau.
Atsakymus pavertus pyragu, jis susiraiko taip:
Net 121 asmuo nurodė blaiviai gyvenąs visą savo gyvenimą. Aš asmeniškai tokių žmonių pažįstu tik kelis ir man susidarė įspūdis, kad tai nepaprastai stipriai save realizuojančios asmenybės – ir gal tai natūralu: kol daugelis mūsų tūsino vėlyvos paauglystės ir ankstyvos jaunystės metais, jie greičiausiai daugiau mokėsi ir greičiausiai anksčiau pradėjo dirbti srityse, kurios juos domino, tad jie natūraliai vienos ar kitos srities profesionalais galėjo tapti anksčiau už vartojusius alkoholį (žinoma, jei vienos priklausomybės nekeitė kita – tarkime, kompiuterinių žaidimų ar pornografijos, kuri irgi įrašyta į priklausomybių sąrašą).
Tačiau tai kol kas – tik mano prielaidos. Būtų pašėlusiai įdomu kada nors tai patyrinėti ir paieškoti koreliacijos tarp blaivybės ir asmenybinės realizacijos.
– 2 klausimas / 6 klausimas. Kaip vertintumėte skirtingas savo gyvenimo sritis PRIEŠ atsisakant alkoholio ir dabar? –
Čia buvo suktoji, laputaitiška mano klausimyno dalis ir aš spėjau, kad atsakymai į šiuos du klausimus bus tam tikra vinis. Respondentų prašiau balais įvertinti skirtingas gyvenimo sritis PRIEŠ atsisakant alkoholio (klausimas nr. 2) ir DABAR (klausimas nr. 6), tačiau tarp šių dviejų klausimų įterpiau kitų – norėjau, kad atsakantys padarytų šiokią tokią pauzę prieš grįždami prie klausimų, nes maniau, kad taip jie bus objektyvesni atsakinėdami.
Pateikiu klausimo pavyzdį (taip atrodė klausimas nr. 2):
Štai ir abiejų klausimų atsakymai – palyginimui. Diagramose matyti, kiek atsakiusiųjų davė konkrečiai sričiai 0 balų, kiek – 1, kiek 2 ir t.t., iki pat 10. Skirtingas sritis, įvertintas vienu ar kitu balu, žymi skirtingos spalvos.
Respondentų vertinimai skirtingoms gyvenimo sritims PRIEŠ atsisakant alkoholio:
Respondentų vertinimai skirtingoms gyvenimo sritims DABAR, gyvenant blaiviai:
Manau, šios dvi diagramos yra iškalbingiausios. Tai, kaip nuo žemiausių ir vidutinių (PRIEŠ) vertinimai „nuteka” gerų ir aukščiausių link (DABAR), man asmeniškai yra atpildas už kelias nemiegotas naktis, praleistas kuriant šią anketą ir vėliau dirbant su rezultatais. Aš spėjau, kad bendri vertinimai atsisakius alkoholio bus geresni, bet kad jie bus tiek geresni – tikrai neturėjau iliuzijų.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad sistema automatiškai parinko kitokias diagramų gradacijas: pirmuoju atveju lentelė sugraduota kas 400 atsakymų, antruoju – kas 500. Manau, jei norėtume didesnio vizualinio tikslumo, reikėtų lyginti dvi vienodai sugraduotas diagramas.
Panašu, kad čia yra labai graži erdvė rimtiems moksliniams tyrimams: pamatuoti, kaip ir kokiose srityse gerėja asmens gyvenimas, jam atsisakius alkoholio. Kad gerėja – akivaizdu. Galėjo kažkas sutirštinti spalvas duodamas balus, galėjo kažkas kiek prasčiau įvertinti ankstesnį laikotarpį, žvelgdamas iš dabartinės perspektyvos, kažkas galėjo pagražinti esamojo laiko vertinimą, tačiau visi 1142 žmonės meluoti tikrai negalėjo.
Blogų ir net vidutinių vertinimų, kurių buvo gausu prieš atsisakant alkoholio, dabar sumažėję labai stipriai. Blaiviai gyvenant akivaizdžiai padaugėję atvejų, kai žmonės skirtingoms sritims drąsiai rašė 8, kone perpus dažniau buvo rašomi 9 ir 10 balų.
Ar tokį gyvenimo kokybės pagerėjimą nulemia vien tik alkoholio atsisakymas? Manau, kad į šį klausimą atsako kiti apklausos rezultatai ir ypač asmeninės respondentų įžvalgos, kuriomis pasidalinsiu kitąsyk.
– 3 klausimas. Kokia priežastis ar priežastys buvo lemiamos atsisakant alkoholio? –
Čia buvo galima žymėti kelis atsakymus. Be galo įdomu, kad didžiausia dalis apklaustųjų pažymėjo, jog noras vartoti alkoholį dingo natūraliai (491 asmuo). Manau, tai labai geras rodiklis, tačiau iš savo patirties pasakysiu, kad tą vidinį impulsą gyventi blaiviai galima ilgai ignoruoti, jei aplinka yra daug vartojanti ir jei žmogus yra inertiškas. Esu tikra, kad ir šias eilutes skaitys ne vienas žmogus, kuris jau ilgą laiką pasvarsto apie blaivų gyvenimą, tačiau jį savaitgalis po savaitgalio atgal įtraukia draugų kompanijos ar taurę pakelti įpareigojanti darbinė aplinka, o gal pomėgis. Buvo laikai, kai aš negalėjau įsivaizduoti literatūros festivalių be vyno, tačiau įveikusi savo ribotumą dabar jau galiu pastebėti, kad smagiausios mano poetinės išvykos yra būtent blaivios – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Lygiai kaip ir gerti su kolegomis (ką mes labai dažnai ir tikrai ne visad savo noru darydavom su bendradarbiais reklamos agentūrose, nes taip buvo įprasta – tiek švęsti pergales, tiek laistyti pralaimėjimų kartėlį) man dabar atrodo visiškai absurdiška – su kolegomis reikia dirbti, o ne gerti.
Vienas asmeninių atsakymų:
Tėtis gėrė, mačiau daug baisių situacijų. Pati to nenorėjau.
Dalis žmonių atsisakydami alkoholio siekė aukštesnės emocinio ir fizinio gyvenimo kokybės: geresnės emocinės būsenos (381) ar geresnės fizinės sveikatos (348), tiek pat sykių (348) respondentai nurodė, kad blaivaus gyvenimo pradžia buvo susijusi su dvasiniais ieškojimais.
Daliai žmonių alkoholio atsisakymas buvo susijęs su vaikais: pastojusios alkoholio atsisakė 209 būsimos mamos, siekdami susilaukti kūdikio blaivybę rinkosi 134 asmenys.
Kai kurie dalyviai atsisakydami alkoholio sprendė priklausomybės problemą: suprato patys turį bėdų (155), dalyvavo AA ar kitoje programoje (62) arba palaikė alkoholizmu sergantį artimąjį (105).
Blaivus gyvenimas taip pat sietas su dailesnėmis kūno linijomis: alkoholio atsisakė sportuoti ir sveikai maitintis pradėję žmonės (189), taip pat tie, kurie siekė lieknėti (33).
Čia įtraukiau ir tokį, atrodytų, juokingą pasirinkimą kaip „Norėjau mesti svorį, iš raciono alkoholį išbraukė dietologas.” Paaiškinsiu, kodėl. Neseniai pažįstamas papasakojo tokią istoriją: „Norėjau mesti svorį, nuėjau pas dietologę, ji man sudarė dietą, bet buvo labai sunku jos laikytis, nes išbraukė alkoholį. Po mėnesio nuėjau ir pasakiau jai, kad neištveriu, negaliu be alkoholio. Tada dietologė paklausė, kokį alkoholį labiausiai mėgstu. Pasakiau, kad kokteilius. Ji parypavo, kad kokteiliai turi labai daug kalorijų, paprašė, kad bent jau negerčiau saldžių gazuotų gėrimų, ir perskaičiavo dietą taip, kad galėčiau vartoti alkoholį.”
Ši specialistė, mano manymu, pademonstravo baisiausią įmanomą siauraprotiškumą – žmogus ateina ir sako, kad negali ištverti be alkoholio, o ji perskaičuoja kalorijas ir įspėja dėl limonadų. Vištele šventoji, tu čia rimtai? Žinoma, labai lengva nusimuilinti ir pasakyti, kad „čia ne mano sritis”. Tačiau šios profesinės sutrės poelgis man būtų panašus į atvejį, kai į medicininę apžiūrą mokykloje ateitų geriančių tėvų sumuštas vaikas, tačiau med. sesutė ignoruotų mėlynes, patikrintų stuburą, regėjimą ir kortelėje įrašytų „normos ribose”. Nes visa kita „ne mano sritis.”
Vis tik išklausiusi istoriją apie siauraprotę dietologę pagalvojau, kad daliai žmonių subalansuota mityba ir lieknėjimas galėtų būti pirmasis žingsnis į blaivų gyvenimą. Todėl įtraukiau šį atsakymą. Jį pasirinko 33 apklausoje dalyvavę. Sveikinu dietologus, neinančius į kompromisą su blogais įpročiais.
– 4 klausimas. Kokius neigiamus dalykus pastebėjote per pirmuosius blaivius metus? –
Dažniausi atsakymai buvo susiję su įsigalėjusiomis lietuviškų švenčių ir bendravimo tradicijomis: respondentai nurodė, kad nutolo nuo daug alkoholio vartojančių draugų (495, tačiau dalis komentaruose rašė, kad „tame nėra nieko neigiamo”), jausdavosi kvailai, kai turėdavo aiškintis, dėl ko negeria (491), žymėjo, kad buvo labai liūdna matyti girtus draugus blaiviomis akimis (459), minėjo įspūdį, kad kai kurie geriantys draugai jaučiasi nejaukiai su jais, nevartojančiais alkoholio (415) ir tiesiog jautėsi „baltomis varnomis” vakarėliuose (392).
169 asmenys nurodė, kad buvo sunku taikytis su partnerio ar partnerės pasirinkimu vartoti alkoholį. Tačiau komentaruose dalis respondentų rašė, kad ilgainiui jų vyrai ar žmonos taip pat pasirinko blaivų gyvenimo būdą.
Net 233 žmonės atsisakę alkoholio nepastebėjo visiškai nieko neigiamo.
Vienas žmogus parašė:
Nepastebėjau jokių neigiamų dalykų (išskyrus vienišumo pojūtį, kuris apimdavo suvokus, kad dauguma bendraamžių tiesiog nemoka leisti laisvalaikio be alkoholio). Bet pasikeitė laikai, pasikeitė ir žmonės. 🙂 Ilgainiui radau žmonių, su kuriais galiu bendrauti blaiviai. Galima teigti, kad tai, kas pradžioje atrodė kaip minusas, laikui bėgant virto pliusu – nevartodamas alkoholio išvengiau netinkamų kompanijų. Beje, labai norėčiau padėkoti už šią anketą. Vien skaitant jos klausimus ir galimus atsakymo variantus pamačiau, kad sprendimas nevartoti alkoholio buvo teisingas, tačiau niekada anksčiau nesusimąsčiau, kokia didelė iš tikrųjų yra blaivybės nauda; viską priėmiau kaip savaime suprantamą dalyką ir apie daugelį teigiamų blaivybės poveikių, kurie išvardyti anketoje, net nesusimąsčiau.
Daliai buvo sunku sugalvoti, ką veikti savaitgaliais (74), o 67 atsakiusieji nurodė, kad juos buvo apėmusi didelė nykuma ir vienišumo jausmas. 34 žmonės pažymėjo, kad jų mieste nėra alternatyvų laisvalaikiui su taure ar bokalu.
Tačiau čia aš turiu gerą žinią: mes patys visada galime kurti alternatyvą ir ją siūlyti savo draugams. Per pirmus blaivius metus išbandžiau lipimą uolomis ir slackline’ą, leidausi į ekstremalius žygius po Černobylį ir Pripetę, vasarą buvau pradėjusi bėgioti, atostogaudami motociklu keliavom po kalnus, dabar išeinu pasivaikščioti su šiaurietiškom lazdom, o šią žiemą organizavau pirmą draugų žygį gamtoje – tiesa, jis žlugo dėl kiek per didelių šalčių, tačiau tikrai bandysiu dar. Tai visiškai nepanašu į ankstesnę mane – tingią, pasyvią, linkusią lindėti ir kerpėti namuose. Tačiau visam tam tiesiog natūraliai atsirado erdvės, atsirado energijos ir laiko, kai nebereikia atsigauti po audringo penktadienio.
Manau, tai ir yra vienas iš atsakymų, dėl ko taip stipriai gerėja gyvenimo kokybė atsisakius alkoholio – jei atsiradusią vietą užpildome geresniais, malonesniais ir sveikesniais dalykais, pagerėjimas yra neišvengiamas. Daugiau sveikatos, daugiau laiko, daugiau liekančių pinigų gali reikšti įdomesnį laisvalaikį, daugiau judėjimo, daugiau įkvėpimo, daugiau naujų minčių, daugiau naujų žmonių, netgi daugiau verslo idėjų.
Žinoma, jei kažkas, atsisakęs alkoholio, smerkia visus jį dar tebevartojančius, penktadieniais vienas namuose neviltingai laukia kažkur jį turinčio pakviesti draugų sms’o ir keikia bičiulius, kurie jo kažkodėl niekur nebekviečia, o tada atsivėrusią tuštumą „užpildo” emociniu valgymu (tiksliau, persivalgymu) ir pagiežingų komentarų rašinėjimu internete – well well well, tokiu atveju turbūt mums visiems aišku, iš kur atsiranda geriausia – gyva – antireklama blaivybei. 🙂
– 5 klausimas. Kokius teigiamus pokyčius pastebėjote per pirmuosius blaivius metus? –
Panašu, kad stipriausiai blaivybė gerino vidinio pasaulio, šeimos ir socialinio gyvenimo kokybę: apklaustieji nurodė, kad būdami blaivūs kuria darnesnį santykį su savimi ir pasauliu (642), jaučia stabilesnes emocijas ir geresnę vyraujančią nuotaiką (469), atrado naujas laisvalaikio formas (438), taip pat dažnas žymėjo, kad išsiplėtė interesų ratas (405), sumažėjo neigiamų būsenų ir jausmų (apatijos, liūdesio ir neaiškios kaltės) kupinų dienų (402), santykiai šeimoje tapo šiltesni ir artimesni (374), jie pomėgiams ir aistroms skyrė daugiau laiko (337) ir išsiplėtė pažinčių ratas (248).
Gyvenimas be alkoholio teigiamai veikia sveikatą ir išvaizdą: žmonės pastebi turį daugiau fizinių jėgų (424), geriau miegantys (344), žymi išskaistėjus odą ir išgražėjus plaukus (309), o kad sulieknėjo, nurodė 176 asmenys (aš asmeniškai per pirmus kelis blaivius mėnesius pernai žiemą palengvėjau 10 kilogramų, tačiau tuo pat metu pasirinkau ir vegetarišką mitybą, tad negaliu sakyti, kad čia vien blaivybės nuopelnas).
Blaivybė teigiamai veikia pajamas ir santaupas: didėjančias santaupas nurodė 332 žmonės, augančias pajamas – 223 asmenys.
Keli atsakymai, pirmas – žmogaus, kuris gali lyginti „prieš” ir „po”:
Išsilaisvinau iš užburto rato „švenčiam-dirbam-švenčiam-dirbam”. Malonus laisvės pojūtis. Atsirado naujų įžvalgų savirealizacijoje. Atsirado daugiau laiko sau, šeimai, kt. veiklai. Bendravime liko mažiau beprasmių banalių šnekų – dažniau diskutuojama/mėgaujamasi menu, politikos vingiais, tobulėjimo kryptimis kasdieninėje veikloje ir darbe. Pradėjau dalyvauti kilniose ir prasmingose visuomeninėse veiklose, nauji potyriai ir pažintys. Džiaugiuosi, kad mano mylimiausi žmonės, auga blaivioje aplinkoje.
Ir žmogaus, kuris visą gyvenimą gyvena blaiviai:
Kadangi visada gyvenau blaiviai, negaliu įsivaizduoti pokyčio – tačiau apie neišleistus pinigus visada pagalvoju:)
– 7 klausimas. Ko labiausiai ilgitės iš tų laikų, kai vartojote alkoholį? –
Čia irgi buvo galima žymėti kelis atsakymus. Tačiau užmetus akį į pyragą, akivaizdu, kad daugiau nei pusė atsakymų – „Visiškai nieko.” Jei konkrečiau – net 723 respondentai pažymėjo, kad nieko nepasigenda.
Prisipažinsiu, kai kūriau šią anketą, likusius atsakymus į šį klausimą surašiau juokais – iš tiesų negalėjau sugalvoti, ko, susijusio su alkoholiu, žmogus galėtų nuoširdžiai ilgėtis. Vis tik čia, panašu, suklydau: paaiškėjo, kad dalis žmonių ilgisi vienų ar kitų dalykų. Pagirių – kurias įrašiau jau kaip visiškai variantą for fun – ilgisi net 11 žmonių.
Žmonės, rimtai? Kažkas ilgisi galvos skausmo, troškulio ir silpnumo?
– 8 klausimas. Kas Jums kėlė ar tebekelia daugiausia sunkumų, renkantis blaivų gyvenimą? –
Dažniausiai blaivų gyvenimą pasirinkusiems sunkumų kelia visuotinai priimta švenčių forma su alkoholiu (net vaikų gimtadieniuose ir krikštynose) (576) ir beviltiškumo jausmas stebint žiniasklaidą – kiek nusikaltimų padaroma išgėrus, kiek nelaimių įvyksta, pradeda atrodyti, kad pavieniai sprendimai nieko nepakeis (410).
Labai sunku matyti išgėrusius artimuosius blaivomis akimis net 380 respondentų. Iš tiesų ir pati nesitikėjau, kad taip kontrastuos blaivybė ir kitų žmonių girtumas.
Dažniau žymėtas pyktis matant alkoholio reklamas (311), nuolatinis kitų bandymas įpiršti gėrimą (310), klausinėjimai (218), skurdus nealkoholinių gėrimų pasirinkimas kavinėse ir restoranuose (197). 33 žmonės pasirinko atsakymą „vis dar nežinau, ką daryti su tiek daug laisvo laiko ir su tiek daug fizinės energijos, kai nevartoju alkoholio.”
Tačiau net 310 žmonių nurodė, kad niekas nebekėlė sunkumų, kai buvo priimtas galutinis sprendimas gyventi blaiviai.
Vienas asmeninių atsakymų į šį klausimą:
Mano gyvenimas dabar puikus, gaila, kad taip vėlai tai supratau.
– 9 klausimas. Jei reikėtų rinktis VIENĄ Jus labiausiai džiuginantį blaivybės privalumą, kas tai būtų? –
Čia prašiau rinktis vieną atsakymą. Ryškia persvara laimėjo didesnis sąmoningumas visose gyvenimo srityse (pasirinko 510 žmonių), jį vijosi antras svarbiausias atsakymas: „mūsų vaikai nematė mamos ir tėčio geriančių” (225 atsakymai). Beje, ši priežastis buvo dažnai nurodoma ir tuomet, kai žmonės rinkosi patys įvesti atsakymą (asmeninius atsakymus aptarsiu kitame tekste šia tema).
Beveik po lygiai surinko stabilesnė emocinė būsena (88) ir geresnė fizinė sveikata (83), panašus skaičius žmonių rinkosi įdomesnį laisvalaikį arba darnesnius santykius (38 ir 34), patrauklesnė išvaizda ir didesnė savirealizacija darbe arba kūryboje pelnė mažiausiai pasirinkimų (atitinkamai 22 ir 11).
Tačiau darsyk pastebėsiu, kad čia prašiau nurodyti tik vieną – labiausiai džiuginantį blaivybės privalumą. Didesnis sąmoningumas visose gyvenimo srityse, kurį nurodė didžioji dalis apklaustųjų, man asmeniškai taip pat būtų dalykas, kuriuo džiaugiuosi labiausiai. Turiu tokį įspūdį, kad asmens sąmoningumas apskritai stipriai susijęs su jo santykiu su alkoholiu, ir keičiantis vienam, keičiasi kitas. Dalis mano seminarų dalyvių ir ypač dalis virtualaus EŽD eksperimento narių man rašo, kad po seminaro ar dar dalyvaudami eksperimente pasirinko blaivų gyvenimo būdą, nors aš niekad nekeliu sau tikslo „atversti” žmones – dažniausiai alkoholio temos iš viso neliečiam, kartais tik pateikiu palyginimų, kad vaduotis iš negatyvių kalbų ir minčių – tai lyg mesti gerti: vieniems paprasčiau, kitiems sudėtingiau, nelygu, kokio stiprumo priklausomybė buvo. Tad gali būti visaip: metus gerti auga sąmoningumas, arba augant sąmoningumui dingsta noras vartoti alkoholį. Manau, kad tai tam tikra prasme dvipusis eismas.
Vieno žmogaus atsakymas:
Pasirinkimo laisvė, išsivadavimas nuo gėdos ir kaltės, sugrįžusi savivertė.
Manau, būtų puiku atskirai patyrinėti, kaip alkoholio atsisakymas keičia depresyvių žmonių gyvenimo kokybę, kuo kitokie yra abstinentų tėvų auginami vaikai, kaip blaivus tėvų gyvenimas veikia jų mokymosi rezultatus ir socializaciją, galiausiai, kaip keičiasi gerti metusių žmonių išvaizda. Štai britai darė nemokslinius tyrimus, kaip vos mėnesį negeriant stulbinančiai pasikeičia veidas ar kūno linijos, kaip pradėjus vartoti užtektinai gryno vandens (vietoje alaus) išskaistėja ir atjaunėja oda. Dailymail nėra patikimiausias šaltinis, tačiau kas trukdo mums panašiai patyrinėti pavienių žmonių pokyčius Lietuvoje? Žinant, kokia galinga yra „prieš ir po” komunikacija (aną vasarą panorusi pasidalinti būtent alkoholio atsiakiusios moters išvaizdos pokyčiais, patyriau, kad „prieš ir po” komunikacija netgi draudžiama FB ads’uose), būtų gražaus peno socialiniams tinklams.
Gal po Naujųjų yra nusprendusių mesti gerti ir jie norėtų fiksuoti vizualius savo pokyčius?
Šalyje, kurioje, anot specialistų, pagalbos atsisakant alkoholio reikia 150 000 žmonių, jūs galėtumėt būti vienais svarbiausių 2016-ųjų herojų.
– 10 klausimas. Kiek žmonių Jums yra tiesiai sakę ar rašę, kad atsisakė alkoholio sekdami Jūsų pavyzdžiu ar Jūsų palaikymo dėka? –
Geri įpročiai yra užkrečiami. Pastebėkite, kaip kompanijose užsikrečiama idėja gyventi be tabako (apskritai, kiek pažįstate vis dar rūkančių žmonių? – o buvo laikai, kai nerūkančius pažįstamus skaičiavau ant vienos rankos pirštų). Žmonės vieni nuo kitų užsikrečia sportu, bėgiojimu, aktyviu laisvalaikiu, taip pat įpročiu periodiškai atiduoti nereikalingus daiktus skurstantiems, aukojimu labdarai ir net kraujo donoryste. Norėjau patyrinėti, kaip lengvai užkrečiama blaivybė.
Jeigu 290 blaivininkai tikrai inspiravo po vieną, 108 žmonės užkrėtė po du, 40 – po tris, 16 – po keturis, tai turim jau 690 naujų abstinentų. Dar net 21 asmuo nurodė, kad jo pavyzdžiu pasekė nuo 5 iki 10 žmonių, penki sakėsi įkvėpę blaivybei nuo 11 iki 20-ies žmonių, ir net 15 teigė užkrėtę tokia idėja po 21 ir daugiau.
Iš viso, jei 1142 respondentai rašė tiesą, jie įkvėpė mažiausiai dar 1165 naujus blaivininkus.
Gal būtent todėl blaivus gyvenimas taip sparčiai populiarėja netgi tarp tų, kurie nėra turėję bėdų su alkoholiu ir nebuvo auginti vieno iš geriančių tėvų? Sako, geras pavyzdys geriausiai užkrečia. Mane asmeniškai pasirinkti blaivų gyvenimo būdą pastūmėjo viena draugė abstinentė ir mano supervizorė bei viena mano mokytojų. Jei ne jos, aš dar turbūt daug metų būčiau balansavusi ant pasirinkimo ribos ir nuolaidžiavusi giminių bei draugų sueigose, kur „na kaip čia taip be taurės sėdi?”
Nemaža dalis žmonių rašė, kad atsisakyti kitų gal ir neįkvėpė, tačiau kad jų draugai sumažino suvartojamus alkoholio kiekius – tikrai. Vienas tokių atsakymų:
Atsisakiusių nėra, bet tokių, kurie vietoje kelių bokalų geria vieną, ar vietoje butelio renkasi taurę – daug.
– 11 klausimas. Jūsų amžius? –
Kokio amžiaus blaivi galva Lietuvoj? Daugiausia tarp anketą pildžiusių žmonių buvo 21-45 metų asmenys. Riebiausią pyrago dalį sudaro 31-35, vos mažesnę – 26-30 m. asmenys, iš viso 26-35 metų amžiaus blaivininkai sudarė 44,8 procentus visų atsakiusiųjų.
Labai jaunų žmonių (18 ir mažiau) – vos keliolika, nors labai gerai žinau, kad paaugliai mane skaito (tą galiu spręsti iš moksleivių laiškų, atkeliaujančių iš įvairiausių Lietuvos kampelių). Nuliūdino ir toks pasyvus brandesnių, tačiau, mano akimis, vis dar jaunų vyresnėlių dalyvavimas: perkopusių 60 iš visų respondentų buvo vos 10 (0,9 %). Nepaprastai mažas procentas – ir būtų sunku patikėti, kad ši apklausa jų tiesiog neužgriebė internete.
– 12 klausimas. Jūsų lytis? –
Didžioji dalis (71,7 %) atsakiusių buvo moterys – iš viso 819 respondenčių. Beveik ketvirtadalis – vyrai (23,8 %), 272.
Net 51 žmogus nebuvo apsisprendęs, kas jis – vyras ar moteris, arba tie 4,5 % tiesiog tingėjo pažymėti savo lytį. Tačiau ačiū ir jiems.
Taip pat tikrai ačiū apklausa.lt sumanytojams už tokią patogią galimybę kurti anketas ir stebėti rezultatus.
Aš asmeniškai manau, kad mūsų šalyje tiesiog labai trūksta patrauklaus abstinento gyvenimo vaizdinio ir aiškios, argumentuotos motyvacijos blaivybei. Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai išgirstate žodį „blaivininkas”? Man – koks nors paliegęs ekoseksualas, spaudžiantis bjaurią („labai sveiką”) žolių sunką ir per prievartą įkyriai ją siūlantis visiems normalesniems savo draugams, ar bjauraus būdo pagiežinga tikybos mokytoja, rožiniu perianti už kampo rūkančius moksleivius. Gal dar kokia gnidiška supersveikuolytė riebaluotais plaukais (nes šampūnai kenkia), pusę gyvenimo praleidžianti forume, o kitą pusę malanti ir fotografuojanti savo neestetiškus, bet atseit labai sveikus kopūstėlių kotletukus. Kas norėtų jungtis į šią draugiją? Aha. Ir aš galiu jus suprasti.
Patrauklus, sveikas, gražus savo kūnu ir siela, įdomų ir aktyvų gyvenimą gyvenantis žmogus, realizuojantis save intelektualiai ir kūrybiškai, dirbantis įdomų darbą, supamas įdomių draugų – kas iš mūsų, jei nuoširdžiai, pagalvojame apie tokį paveikslą, kai išgirstam žodį „blaivininkas”?
Apie blaivaus gyvenimo naudą gardžiai pateikiamos informacijos irgi mažoka. Žiniasklaidos atstovai didžiąja dalimi, deja, yra skystablauzdžiai. Patys sėdėdami alkoholio gamintojų kišenėje jie kažką periodiškai iš pareigos jausmo pastena ir pamekena apie alkoholio žalą, tačiau taip sausai ir didaktiškai, kad facepalm po to yra nekalčiausias galimas ženklas gestų kalba. O po tų pastenėjimų ir pamekenimų jie be didelių skrupulų paima reportažą apie girtų smurtautojų nužudytą muzikantą ir sugeba į jį sukišti tris alkoholio reklamas.
Belieka nuoširdžiai padėkoti tiems žiniasklaidos kanalams ir tiems žurnalistams, kurie šviečia visuomenę šia tema įdėdami širdies ir išmonės, o ne tik užsidėdami varnelę formaliame „gerų darbų” sąraše. Jų šiandien galbūt vis dar mažuma, tačiau tai, ką jie daro, iš tiesų nuvilnija mažesniais ar didesniais ratilais.
————————
* Tarp respondentų buvo keli moliai, neįstengę suvokti sakinio, kad „anketa skirta blaivininkams.” Arba suvokę tą sakinį jie vis tiek tyčia pildė anketą, patys vartodami alkoholį ir tai nurodydami atsakymuose (gal jie ir anketą pildė įtvoję?). Tačiau ką gi su tais moliais padarysim? Gadinti anketas yra turbūt viena iš nedaugelio pramogų jų gyvenime, tai džiugu, kad tie bėdžiai įstengė nors šitaip pasilinksminti. Vis tik anketos atsakymų negalime laikyti visiškai tiksliais, o darant rimtesnį tyrimą siūlyčiau respondentų ieškoti uždarose grupėse ir forumuose, idant būtų išvengta raudonveidžių šmaikštašiknių.
** Nuoroda į www.ilzes-dirbtuves.lt naudojant anketos rezultatus būtina.